Visus šiuos atsakymus bušido sporto aistruoliai gavo šeštadienio vakare. Ir jie buvo teigiami. Lietuvos sportininkai savaitgalį Vilniuje įrodė, jog gali, jog moka, jog sugeba. Tiesa, tie atsakymai nebuvo labai tvirti...
K.Smirnovas buvo nusivylęs nepavykusiu pirmuoju savo veiksmu parteryje prieš nežinomą varžovą ir tik prieš varžybų dieną „paskirtą“ naują dvikovos oponentą, o jaunajam I.Barysui šeštadienį prireikė palankaus „savų“ teisėjų sprendimo.
– Koks jausmas po penkerių metų sugrįžus į ringą?, – 15min.lt paklausė K.Smirnovo.
– Kaip pirmą kartą įžengus į ringą (juokiasi). Iš tiesų, labai jaudinausi prieš šitą kovą, nes vis dėlto penkis metus nekovojau. Žinoma, buvau pasiruošęs, tačiau jaudulys buvo didesnis negu įprasta.
– Ar tiesa, kad apie pasikeitusį varžovą sužinojote likus dienai iki varžybų?
– Taip, laukiau varžovo, kuris kovoja svorio kategorijoje iki 85 kg, o „papuoliau“ į kategoriją iki 93 kg. Prieš šeštadienio dvikovą specialiai buvau numetęs 10 kilogramų. Bet kaip ten sakoma – nėra blogo, kas neišeitų į gerą. Numesti kilogramai pridėjo greičio. Žinoma, tai ir atėmė šiek tiek jėgos, bet svarbiausia, kad viskas gerai baigėsi. Dabar esu labai laimingas tuo rezultatu, kurį pasiekiau.
– Kas toliau?
– Sportuosiu ir rengsiuosi kitoms kovoms.
– Kalbėjote apie tikslus 3-4 metams į priekį, tačiau sporte dažnai būna taip, kad ne visada sekasi juos įgyvendinti. Ar esate pasirengęs ir tokiam scenarijui?
– Taip, gyvenime visko būna. Aš kalbėjau apie planus, bet juk juos visada galima koreguoti. Kaip žinote, yra planas, bet jo siekiant, pastarasis pailgėja arba sutrumpėja. Dažniausiai planus koreguoja traumos...
– Po tokių pertraukų sunku vėl įsivažiuoti?
– Pertrauką galima daryti, bet tada turi susitaikyti su mintimi, kad tada pritrūksta patirties, jėgos. Tu lyg ir gauni šansą, bet jo neišnaudoji. Tada, prisimindamas „geruosius“ laikus apsvarstai, kas buvo tada ir ko trūksta dabar.
– Įmanoma sugrąžinti tai, kas buvo?
– Žinoma, tik reikia daug dirbti.
Kylanti Lietuvos bušido žvaigždė I.Barysas sau kelia ne ką mažesnius reikalavimus. Galbūt kažkada jis užsitarnaus ir bušido karaliaus vardą? Viską parodys laikas.
„Patirtis su metais tik didėja“, – sakė Ignas, prieš tai nepamiršęs padėkoti artimiesiems, treneriams ir netgi žurnalistams už tai, kad juo domisi.
– Ką galite pasakyti apie savo šeštadienio dvikovos „Hero's“ priešininką ISKA pasaulio čempioną Bartoszą Botwiną iš Lenkijos?, – paklausėme „Hero's“ turnyro Vilniuje nugalėtojo.
– Jis labai įdomus varžovas. Kovos metu net nesupratau, ką jis darys: rodos, ruošiasi smūgiuoti ranka, o kelia koją. Man buvo sunku ir dėl to, jog trečiame raunde susitrenkiau koją. Labai malonu nugalėti tokį kovotoją, kuris galbūt yra stipresnis už mane.
– Sakote stipresnis?
– Na, aš niekuomet nesijaučiu stiprus. Visada galvoju, jog priešininkas labai stiprus, kad būtų stimulas dar labiau treniruotis ir rengtis akistatai.
– Po kovos ringe padėkojote visiems, bet pamiršote teisėjus?
– Tikrai labai atsiprašau (šypsosi). Visų pirma turėjau padėkoti jiems. Taigi, didelis ačiū už rezultatą ir už tai, kad leido „sukovoti“ šią kovą.
– Posakis, kad „savos sienos“ padeda šeštadienį pasitvirtino?
– Be jokių abejonių. Juk esame Lietuvoje. Galbūt, jei kova būtų vykusi Lenkijoje, teisėjai būtų skyrę papildomą raundą ir pergalę atidavę lenkui.
– Kaip bebūtų, pergalė atiteko jums. Ar pateisinote savo ir sirgalių lūkesčius?
– Taip, mano planas įvykdytas!
-Tuomet išduokite kito savo plano detales.
– Planuoju išsigydyti traumas ir toliau sportuoti. „Varyti“ kiek galima daugiau, tiek, kiek tik leis sveikata.
– Bet dar nežinote, su kuo teks susitikti ringe kitą kartą?
– Ne, tačiau treneriai ieško priešininkų ir kai tik jie atsiras, mes ruošimės tiek, kiek reikia, kad viskas būtų gerai. Laukite dar įspūdingesnės kovos.
