Kai Tokijas buvo paskelbtas žaidynių organizatoriumi, kaina buvo prognozuojama net dvigubai mažesnė. Vis dėlto kai kurie skaičiavimai, atlikti vos žaidynėms pasibaigus, prognozavo, jog visas biudžetas gali siekti ir 15 milijardų eurų.
„Kalbant apie šią sumą, spręsti, ji didelė ar ne, yra sunku“, – sakė organizacinio komiteto vadovas Toshiro Muto.
Prie taip išaugusios olimpinių žaidynių kainos daug prisidėjo ir Japonijos jenos kursas dolerio atžvilgiu, ir tai, kad dėl COVID-19 pandemijos renginys buvo perkeltas iš 2020-ųjų į 2021-uosius metus.
Olimpines žaidynes tyrinėjantys specialistai pabrėžia, kad renginį organizuojančiam miestui ši garbė dažniausiai reiškia didelius nuostolius.
Organizatoriai prarado bent 750 milijonų eurų dėl to, kad į sporto varžybas nebuvo įleidžiami žiūrovai.
Japonijos vyriausybė ir Tokijo miestas iš viso padengė apie 55 proc. žaidynių kainos. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai už žaidynes sumokėjo apie 6,7 mlrd. eurų.
Vietiniai žaidynių rėmėjai sumokėjo už partnerystes apie 3,3 mlrd. eurų, tačiau neliko labai patenkinti savo investicijomis.
Oksfordo universiteto tyrimų duomenimis, Tokijo olimpinės žaidynės buvo pačios brangiausios istorijoje. Jos taip pat bus prisimintos kaip pirmosios, surengtos uždarame „burbule“ dėl siautusios pandemijos.
