Atsižvelgiant į juos, dabar Lietuvos strateginių sporto šakų sąraše rikiuojasi 12 sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, gimnastika, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika ir šiuolaikinė penkiakovė.
2022–2025 metais sporto šaka laikoma strategine, jeigu ji yra įtraukta į olimpinių žaidynių programą ir toje sporto šakoje besivaržantys Lietuvos sportininkai nuo 2016 m. sausio 1 d. rungtyse, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą, pasiekė du aukštus rezultatus suaugusiųjų amžiaus grupės varžybose arba po vieną aukštą rezultatą suaugusiųjų ir jaunimo amžiaus grupės varžybose.
Tai reiškia, kad strategine sporto šaka laikoma ta, kurios du atstovai (ar komandos) suaugusiųjų varžybose iškovojo 1–8 vietas olimpinėse žaidynėse, 1–6 vietą pasaulio čempionate arba 1–3 vietą Europos čempionate; arba ta sporto šaka, kurios sportininkai užėmė minėtas vietas suaugusiųjų tarptautinėse varžybose ir 1–3 vietą pasaulio jaunimo čempionate arba 1 vietą Europos jaunimo čempionate.
„Iki šiol galioję strateginių sporto šakų nustatymo kriterijai sudarė sąlygas sporto šakai tapti strategine remiantis vienkartiniu laimėjimu. Į kriterijus įtraukus kelių skirtingų sportininkų, komandų ar skirtingų amžiaus grupių sportininkų pasiektus laimėjimus, bus matomas ne vienkartinis, o sisteminis rezultatus. Taip siekiama skatinti nacionalines sporto šakų federacijas ir organizacijas rūpintis ir jaunimu, nuosekliai auginti sportininkų pamainą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.
Strateginių sporto šakų plėtojimui valstybė teikia prioritetą. Skirstant valstybės biudžeto lėšas aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti strateginių sporto šakų programoms pridedama daugiau vertinimo balų ir šių sporto šakų federacijos atitinkamai gauna didesnį valstybės finansavimą.
