Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė, Ieva Serapinaitė bei Justinas Kinderis antradienį iškeliavo į Sėkešfehėrvarą, kur gegužės 13–16 dienomis vyks pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės finalas.
Kartais atrodo, kad 100 tūkst. gyventojų Vengrijos miesto vardą ištarti sunkiau nei lietuviams laimėti šias prestižines varžybas, kuriose kasmet varžosi po 36 geriausius šiuolaikinės penkiakovės moteris ir vyrus.
Edvinas Krungolcas yra laimėjęs pasaulio taurę keturis kartus (2001, 2004, 2005 ir 2007 metais), Andrejus Zadneprovskis – sykį (2002 m.), dukart karjeros pradžioje tai pavyko ir Donatai Rimšaitei (2008 ir 2009 m.) prieš jai išvykstant atstovauti Rusijai.
Laura Asadauskaitė pasaulio taurę iškovojo 2012, 2015 ir 2019 metais, kai trečią kartą buvo išrinkta ir geriausia Lietuvos metų sportininke.
2019 metais birželį Tokijuje triumfavusi penkiakovininkė tada viena pirmųjų užsitikrino ir bilietą į olimpines žaidynes, bet nuo tada startų nebuvo daug.
Dėl pandemijos 2020-ieji liko tušti varžybomis šiuolaikinėje penkiakovėje, o praėjusį mėnesį per pasaulio taurės trečiąjį etapą Sofijoje L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė įveikė atranką, bet negalėjo varžytis finale, nes susirgo COVID-19.
37 metų vilnietė ne tik praleido varžybas, bet turėjo dvi savaites likti karantinui Bulgarijos sostinės viešbutyje, kur užsikrėtė dalis penkiakovininkų.
„Dabar viskas gerai, bet daugiau nenorėčiau apie tai kalbėti“, – dviejų savaičių Sofijoje ir dabar nenorėjo prisiminti L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Skiepai dar laukia
Skirtingai nei dauguma olimpinės rinktinės kandidatų, geriausi Lietuvos penkiakovininkai nebuvo pasiskiepiję pavasarį, kai pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sąrašus atletai turėjo pirmumo teisę gauti „AstraZeneca“ vakciną.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė delsė, o Ieva Serapinaitė, Justinas Kinderis buvo persirgę COVID-19 anksčiau.
„Nerimas po truputį kyla, nes persirgau gruodį, per pusmetį antikūnų sumažėjo, – sakė J.Kinderis. – Reikėtų pasidaryti antikūnų testą, bet artėja metas, kai arba reikės skiepytis, arba … skiepytis.“
Šį mėnesį 34-ąjį gimtadienį minėsiantis penkiakovininkas įsitikinęs, kad pasiskiepis iki olimpinių žaidynių tam, kad liepos 24–rugpjūčio 8 d. Tokijuje nepasikartotų Sofijoje nutikę rūpesčiai, kai susirgus dviem Lietuvos penkiakovininkėms, iš pradžių nebuvo leista startuoti finale ir kitiems trims – po raštų naktį ir papildomų testų jie gavo leidimą varžytis tik finalo dieną.
„Nesinori rizikos. Lauros atvejis parodo, kad ji egzistuoja, – kalbėjo J.Kinderis. – Nesinori pakenkti ne tik sau pačiam, bet sutrikdyti visus kitus rinktinės narius, jei jie turėtų su tavimi kontaktą.
Nesinori atsiduoti likimui, tad ieškosiu galimybės pasiskiepyti.“
Kuo šios varžybos ypatingos?
Lietuvos penkiakovės rinktinės lyderiai jaučiasi neblogai pasirengę pasaulio taurės finalui, nors jų reikšmę apibūdina savaip.
„Man tai pasirengimo olimpinėms žaidynėms dalis, – kelionės į Vengriją išvakarėse sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Svarbu pasitikrinti technines rungtis, pajausti varžybas, nes šiemet buvo tik vienas startas.
Reikia pajausti ritmą, varžybinę dvasią. O pagrindinis tikslas bus vasarą. Šis turnyras – labiau kontrolinis.“
J.Kinderis tikėjosi, kad pasaulio taurės finalas vyks pagal pradinį planą Pietų Korėjoje, o tai būtų arčiau olimpinės aplinkos nei varžybos Vengrijoje. „Ką padarysi, vis tiek tai bus pirmosios tokios rimtos varžybos šiemet“, – sakė penkiakovininkas.
Šiuolaikinėje penkiakovėje dar labiau vertinami pasaulio ir Europos čempionatai, bet pasaulio taurės finalas, kuriame startuos daugiausiai taškų per etapus surinkę atletai, turi išskirtinių bruožų.
„Čia nebūna atrankos varžybų. Tik fechtavimas prasideda dieną anksčiau (ketvirtadienį), o visos kitos rungtys – per dieną (penktadienį), tad turnyras atima mažiau jėgų. Aišku, konkurencija didelė – startuoja 36 stipriausi“, – pažymėjo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
J.Kinderis pridūrė, kad toks pats varžybų modelis bus ir olimpinėse žaidynėse, tik pasaulio taurės varžybose konkurencija galimai bus net aukštesnė, nes šaliai gali atstovauti ir trys sportininkai, kai olimpinėse žaidynėse numatyta po 2 penkiakovininkų kvotas vyrams ir moterims. Kai kurios stiprios šiuolaikinės penkiakovės šalys Tokijuje negalės deleguoti visų vertų atletų, kaip ir Lietuva, kurios trečioji pagal reitingą penkiakovininkė I.Serapinaitė gali neprasimušti į Tokiją, kaip ir 2016 metais į Rio de Ženeirą nepateko G.Venčkauskaitė.
Liko šilti prisiminimai apie Vilnių
I.Serapinaitė ir J.Kinderis Vengrijoje atstovaus Lietuvos rinktinei mišrių estafečių varžybose sekmadienį, nes neolimpinėje rungtyje atsisakė startuoti kitos dvi mūsų šalies penkiakovininkės.
„Buvo klausta abiejų, bet Laura dar matyt tausoja jėgas po ligos, Gintarė irgi nepanoro, – sakė J.Kinderis. – Pats estafečių varžybas vertinu kaip papildomą varžybinę patirtį, tai man padės priprasti prie jaudulio.
Vyrų asmeninės varžybos bus šeštadienį, estafetės – sekmadienį. Patirtis sako, kad antra diena nebūna lengviausia, bet dabar padėtis dėl COVID-19 yra tokia, kad daug galimybių varžytis nėra, trūksta varžybų partnerių, ypač fechtuojantis. Tad papildomos kovos bus naudingos.“
I.Serapinaitė ir J.Kinderis jau yra startavę drauge mišrių estafečių varžybose 2017 metais Pasaulio taurės finale ir finišavę šešti Vilniuje, kai Lietuvoje buvo surengtas vienintelis iki šiol aukšto rango šiuolaikinės penkiakovės turnyras.
Tada varžybos turėjo vykti Druskininkuose, bet dėl naujo sporto komplekso įrengimo vėlavimo skubiai perkeltos į Vilnių.
„Vingio parkas tada visus sužavėjo, iki šiol sportininkai kartais prisimena patirtį Vilniuje kaip geras varžybas, – sakė J.Kinderis. – Pamenu, kad iš pradžių buvo daug organizacinio nerimo, bet metų pabaigoje varžybos buvo pripažintos kaip labai sėkmingos. Buvo labai smagu.“
