Aurimas Didžbalis: „Stengiuosi lygiuotis į Ramūną Vyšniauską“

Šis sezonas marijampoliečiui sunkiaatlečiui Aurimui Didžbaliui, kuris antrus metus treniruojasi Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto centre, buvo įspūdingas. Jis per pasaulio jaunimo čempionatą laimėjo du aukso ir vieną sidabro medalį, o per Europos – tris aukso medalius.

Kaip galvoji, ar įmanoma tokius dosnius metus pakartoti dar kartą?
Nieko nėra neįmanomo. Tikiuosi, kad kitais metais irgi galėsiu kažkur pasireikšti. Jau šiais metais pasaulio suaugusiųjų čempionatu Turkijoje prasidėjo atranka į olimpines žaidynes, užėmiau aštuntą vietą, kuria likau patenkintas. Kitais metais rugsėjo mėnesį pasaulio čempionatas vyks Prancūzijoje, tai bus antrasis atrankos etapas. Bus susumuojami abiejuose pasaulio čempionatuose surinkti taškai ir skirstomi kelialapiai.

Jeigu niekas nepakiš kojos, ir per planetos čempionatą Prancūzijoje užimsiu vietą dešimtuke, tuomet gausiu vardinį kelialapį į Londono olimpines žaidynes. Į žaidynes pateks ir Europos čempionato prizininkai.

Ar skaudančia širdimi iš Marijampolės važiavai treniruotis į Klaipėdą?
Buvo daug abejonių. Marijampolėje treniravausi vienaip, treneris Alvydas Kirkliauskas mane galėjo parengti tik iki tam tikro lygio. Mano gimtinėje nebuvo daugiau perspektyvų. Pats treneris man pasiūlė toliau sportinį meistriškumą kelti Klaipėdoje, kur yra puikios sąlygos tobulėti.

Kaip dabar jautiesi sunkiaatlečių sporto centre?
Labai gerai. Norint pasiekti gerų rezultatų, būtina treniruotis tokiame centre, kuriame nieko netrūksta. Važinėjant kiekvieną dieną, kaip aš anksčiau važinėjau, būtų sunku pasiekti gerų rezultatų. Klaipėdoje suburtas geras vienminčių kolektyvas, griežta drausmė, viskas kone ant lėkštutės mums paduota.

Tikrai nebūčiau iškėlęs tokių didelių svorių be savo pirmojo trenerio Alvydo Kirkliausko ir dabartinio Broniaus Vyšniausko pagalbos, didelio jų dėmesio. Per tuos metus uostamiestyje labai daug ko išmokau, džiaugiuosi, kad dabar treniruojuosi šiame centre.

Treniruojiesi kartu su Ramūnu Vyšniausku, ar jis tau didelis autoritetas, o gal meistriškumu prie jo jau priartėjai?
Dar toli gražu, kol su Ramūnu susilyginsiu. Į jį stengiuosi lygiuotis, per pratybas  įžymus sportininkas man negaili patarimų. Iš Ramūno turiu galimybę daug ko išmokti.

Ar esi suskaičiavęs, kiek šiais metais pagerinai rekordų?
Tikrai nemažai. Jaunimo grupėje kokius dvylika kartų, o suaugusiųjų keturis.  Dabar mano rovimo geriausias rezultatas yra 178 kg, o stūmimo – 216 kg.

Kokius rezultatus norėtum pasiekti, kaip galvoji, kokia yra Tavo galimybių riba?
Sunku pasakyti, kokios yra mano galimybės. Jei būsiu gerai pasirengęs, kitąmet norėčiau išrauti štangą, sveriančią 180 kg,  ir išstumti  220 kg. Dvikovės suma – 400 kg būtų normali. Tai būtų 10 kg daugiau, nei šiemet iškėliau per Europos jaunimo čempionatą (390 kg). Turėjau problemų su nugara, į Kiprą galvojau net nevykti.

Būčiau buvęs nesuprastas, jeigu nebūtų pasisekę. Mūsų sunkiaatlečių šeima puikiai supranta tas traumas, jaudulį, o paprastiems žmonėms tai nesuprantama,  atsiranda įvairių kalbų, kad nesu pajėgus ir pan. Nugarą pradėjo skaudėti po pasaulio jaunimo čempionato Turkijoje. Tačiau širdyje esu kovotojas,  niekada nežadu atiduoti pirmosios vietos.

O dabar ar nugarą dar skauda?
Jau geriau, bet dar gydausi.

Kurie sunkiaatlečiai tavo geriausi draugai?
Marius Mickevičius, jaunasis mūsų treneris Mantas Žvirblys, kambario draugai.

O draugę ar turi?
Perduokite linkėjimus Šilutės panelėms...

Lietuvos sporto žurnalistai tave išrinko trečiuoju 2010 m. šalies metų sportininku, kaip į tai reagavai?
Labai malonu, ir dar tarp suaugusiųjų. Šią malonią žinią sužinojau šiandien prieš treniruotę.

Studijuoji Klaipėdos universitete pirmame kurse, kaip sekasi?
Studijuoju kūno kultūros ir sporto pedagogiką. Kol kas sekasi neblogai, žiūrėsime, kaip bus toliau. Šį ketvirtadienį jau bus pirmasis sesijos egzaminas. Jam kruopščiai rengiuosi.

Ar dažnai nuvažiuoji į gimtąją Marijampolę?
Dabar nedažnai, gimtinėje nesu buvęs kokius porą mėnesių. Dabar į namus važiuosiu švęsti Šv. Kalėdų, prie stalo sėsiu su tėvais. Tačiau namie ilgai neužsibūsiu, tuoj pat po švenčių tęsis egzaminų sesija, teks grįžti į Klaipėdą.