Pirmosios jį pasitikusios mokyklos – Semeliškių gimnazija Elektrėnų rajone ir Daugų Vlado Mirono gimnazija Alytaus rajone. „Galima sakyti, abi dienos tokios su fejerverkais – vakar Semeliškių moksleiviai pasitiko su plakatais, skanduodami „Mes su tavim!“, o ir šiandien, likus trims kilometrams iki finišo laukė būrys Vlado Mirono gimnazijos gimnazistų su direktoriumi, su kuriais įveikėme likusį atstumą“, – pasakoja bėgikas.
Šiandienos maratone kompaniją jam palaikė ir vieno iš Demokratinės mokyklos moksleivių tėtis bei du bėgimo klubo „Šviesos kariai“ bėgikai. „Smagu, kad jie įsitraukė ne tik į bėgimą, bet ir bendravimą su moksleiviais tuos paskutiniuosius kilometrus. Mačiau, jog moksleiviams buvo įdomu su mumis visais pasikalbėti – ir apie bėgimą, ir apie gyvenimą“, – sako Nerijus.
Palaiko ne tik mokyklos.
Tiesa, moksleiviai nepuola iškart aktyviai ir drąsiai reikšti savo minčių, todėl labai džiaugiuosi, kad renku jas ant popieriaus.
Pirmieji susitikimai mokyklose, pasak Nerijaus, praėjo sklandžiai ir netgi šventiškai. „Tiesa, moksleiviai nepuola iškart aktyviai ir drąsiai reikšti savo minčių, todėl labai džiaugiuosi, kad renku jas ant popieriaus. Tokiu būdu, manau, jiems pasakyti savo nuomonę lengviau“, – teigia
Demokratinės mokyklos vadovas, kuris bėgimo metu prašo moksleivių ant lapelių užrašyti, kada jie mokykloje jaučiasi gerai. Visos šios mintys bus sukabintos ant didžiulio Lietuvos žemėlapio ir, baigus akciją, įteiktos Lietuvos Respublikos Prezidentei.
Be to, bėgikas jau sulaukė palaikymo ne tik iš mokyklų: bebėgantį Semeliškių link, ties Trakais jį neplanuotai pasitiko ir VšĮ „Trakų neįgaliųjų užimtumo centras“ nariai. „Jų vadovas mane bėgantį užkalbino prašydamas užsukti ir pas juos. Atsiprašiau, kad turiu bėgti tiesiai į Semeliškes – tai jis ekspromtu suorganizavo pasitikimą, o viena jų narė, gal septyniasdešimties metų močiutė, su manimi nubėgo net pusantro kilometro“, – apie dar vieną, netikėtą palaikymo komandą pasakojo jis.
Kaip kilo idėja?
Kol kas dažniausiai sulaukiamas klausimas iš moksleivių ir mokytojų. Tai kaip?
„Bėgant, – šypsosi Nerijus. – Net atsimenu tą vietą Vingio parke, netoli Žvėryno tilto. Tai vyko prieš porą metų, tuo metu jau buvau atradęs abi savo aistras, švietimą ir bėgimą. O kadangi bėgant tikrai yra laiko pagalvoti, tai bemąstant, kaip tas aistras sujungti, pagalvojau apie bėgimą per mokyklas“, – apie akcijos ištakas kalba jos sumanytojas.
Bet sugalvoti idėją – viena. Turbūt daugelis mūsų pasvajoja, kad imčiau ir padaryčiau tą ar aną. Kas, Nerijaus nuomone, skiria tuos padarančius nuo nepadarančių? „Nepasakysiu kažkokio stebuklingo recepto ir nemanau, kad jis yra. Reikia tik dviejų dalykų: turėti noro ir dėti pastangas. O jeigu kažkas nesigauna, reiškia, per mažai vieno arba kito, o gal abiejų“, – paprastai atsako jis.
Kitas svarbus dalykas – disciplina. „Mano mėgiamas ultra bėgikas amerikietis Dean Karnazes yra pasakęs, jog motyvacija priverčia išlipti iš lovos, disciplina – išeiti iš namų. Tai yra sunku, nes labai norisi sau daryti išeičių ir kompromisų“, – sako Nerijus, kuris pusę metų prieš startą bėgiojo kasdien.
Netikėk, ką priešai suoks...
Pasak Nerijaus, įveikti kliūtis siekiant tikslo – o jų neišvengiamai būna – padeda pasitikėjimas savimi. „Tas pasitikėjimas yra užauginamas po truputį, pasiekiant mažas pergales. Nesvarbu, kad jos pasiekiamos tik sporte, tačiau įgytas pasitikėjimas persikelia ir į visas kitas gyvenimo sritis“, – sako jis.
Jis teigia, kad jei ne bėgimas, šiandien galbūt nebūtų ir Demokratinės mokyklos. „Būtent bėgimo metu įveikti nuotoliai, kurie pradžioje atrodė neįveikiami, davė impulsą – jei jau kažkada „neįmanoma“ paverčiau į „įgyvendinama“, vadinasi, galima tai padaryti ir dar kartą. Todėl, kai sprendėme – ryžtamės atidaryti mokyklą, ar ne – mano atsakymas buvo „taip“, – pasakoja vienas iš Demokratinės mokyklos steigėjų.
Jis neslepia, kad iš išorės sulaukia įvarių nuomonių ir visus, bijančius kritikos, ragina jai nepasiduoti. „Kai išsikeli „neįmanomą“ tikslą, visad yra žmonių, kurie sako, kad neverta, per sunku, kam to reikia. Ir tikrai nelengva būna jiems atsikirsti ar paprieštarauti. Tačiau galiu iš patirties pasakyti – jei bent kartą tą „neįmanomą“ įgyvendini, tai pradedi tokiems komentarams paprasčiausiai įgyti imunitetą“, – patirtimi dalijasi Nerijus.
