Dominikai Banevič dar tik 15 metų, bet ji jau gali pasigirti Europos čempionės titulu.
Nugalėtojos karūna lietuvei, kurios sceninis vardas Bgirl Nicka, atiteko po pribloškiančio pasirodymo finale praėjusį savaitgalį Ispanijoje. Jame D.Banevič užtikrintai pranoko 14 metų vyresnę varžovę.
„Ar tai buvo geriausias mano karjeros šokis kol kas? – perklausė tvirtai ir pasitikėdama savimi, kaip ir šokio aikštelėje, su 15min bendravusi jaunoji čempionė. – Na, priekaištų visada būna. Visada galima dar geriau, bet šįkart finale pavyko turbūt geriausiai.“
Vos 5-erių breiku susižavėjusi D.Banevič aukso medalius rinko ir anksčiau, bet šią karūną vadina kol kas brangiausia karjeroje.
„Todėl, kad tai buvo oficialus Europos čempionatas. Esu laimėjusi varžybų, kuriose dalyvavo geriausi iš viso pasaulio, bet oficialiai tai nebuvo pasaulio čempionatas. Ar Europos“, – paaiškino Bgirl Nicka.
Po triumfo senojo žemyno pirmenybėse ji sugrįžo į 4 vietą pasauliniame reitinge ir artėja prie svajonės – pirmiausia, patekti į Paryžiaus olimpiadą, o ten ne tik dalyvauti, bet ir laimėti medalį.
Lengva nebus, nes žaidynėse pasirodys tik 16 pačių geriausių. Olimpinį bilietą D.Banevič gali sugriebti jau šį birželį Lenkijoje vyksiančiose Europos žaidynėse, bet tam reikės užimti pirmą vietą.
– Esate pirmoji lietuvė Europos breiko čempionė. Kiek svarbus šis titulas?
– Labai svarbus. Labai džiugu, kad sugebėjau laimėti. Tokie čempionatai vyksta vieną kartą per metus. Toks mano tikslas šiemet ir buvo – tapti Europos čempione, nes pernai, Mančesteryje, likau ketvirta, nors planavau šokti mažiausiai finale. Šįkart aš buvau pirma, o italė Antilai Sandrini, kuriai pralaimėjau pernai, užėmė 4 vietą.
– Finale varžėtės su 14 metų vyresne ukrainiete Anna Ponomarenko. Teisėjai pergalę jums skyrė beveik vienbalsiai. Toks ir buvo finalinis pasirodymas – beveik tobulas?
– Na, priekaištų visada būna. Visada galima dar geriau, bet šįkart finale pavyko turbūt geriausiai. Dažniausiai būna atvirkščiai, nes finale atlikti paskutinį šokį jau trūksta jėgų. Būni pavargęs ir neturi tiek energijos.
Finalo adrenalinas suteikė man papildomos energijos ir sušokau taip, kaip norėjau. Padariau tikrai viską, ką norėjau ir labai dėl to džiaugiuosi.
– Jums tik 15 metų, birželio 8-ąją bus 16-a. Iš kur tiek tvirtybės, meistriškumo ir pasitikėjimo savimi?
– Jaudulį ir stresą jaučiu visą laiką. Pasikartosiu, tas pralaimėjimas, nepatekimas į finalą pernai Europos čempionate buvo labai svarbus. Manau, kad tada taip nutiko būtent dėl psichologinio barjero. Tada nesugebėjau suvaldyti savo minčių, streso, įtampos. Tai – labai svarbu, nes gali būti pasiruošęs fiziškai, tačiau ne psichologiškai.
Iš to ir iš kitų pralaimėjimų gavau labai daug patirties. Dabar man niekas nebaisu. Nebijau nieko. Anksčiau turėdavau abejonių, jausdavau stresą, dabar – tiesiog tvirtai žengiu į sceną. Žinau, kad esu pasiruošusi ir atlikusi labai daug darbo, kad būčiau čia.
– Antrą sykį užsiminėte, kad pernai užimta 4 vieta Europos čempionate jums buvo pralaimėjimas.
– Taip, buvo labai skaudu. Manau, ir tada šokau labai gerai – iki finalo trūko labai nedaug. Turėjau ir kitų pralaimėjimų, bet iš jų mokiausi. Pradėjau dirbti su sporto psichologu. Tai labai padėjo. Pačiai susitvarkyti su visa ta įtampa buvo gerokai sunkiau. Labai padėjo ir mama.
– Esate pirma lietuvė – Europos breiko čempionė. Ar lietuviai jau supranta, kas yra ši sporto šaka, kurią kitąmet matysime olimpiadoje?
– Vienas iš mano tikslų ir yra šviesti, supažindinti Lietuvą su breiku. Sulaukiau labai daug sveikinimo žinučių ir palaikymo. Prieš kelerius metus į breiką Lietuvoje dar buvo žiūrima gana nerimtai, sakyčiau. Ne visi žinojo, kad breikas bus olimpinėse žaidynėse.
Dabar to dėmesio tikrai daugiau. Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje sužino apie šią sporto šaką, o lygis kyla. Turime ne tik krepšinį, bet ir kitą sportą, kuris garsina Lietuvą visame pasaulyje.
– Esate sakiusi, kad „jūsų laimėjimai nėra talentas, tai – sunkus darbas“. Plušate treniruotėse po 6 val. per dieną, kai reikia eiti į mokyklą. Ir po 8 val., kai nereikia. Daugiau niekam laiko nebelieka?
– Taip, breikas yra mano gyvenimas. Kitiems dalykams nelieka ne tik laiko, bet ir noro. Labiausiai noriu šokti breiką ir kasdien tobulėti. Turiu savo tikslą. Pagrindinis – olimpinės žaidynės. Jos – jau kitais metais, tai darau viską, kad būčiau kuo geriau joms pasiruošusi.
Kasdien darau tai, ką myliu, todėl man nereikia ieškoti motyvacijos. Jeigu dar pavyksta ir laimėti – džiaugiuosi, bet jeigu ir pralaimiu – motyvacija, ryžtas nedingsta, priešingai, gal net padidėja.
– Olimpiniame atrankos reitinge šiuo metu užimate 4 vietą su 2240 taškų. Pirmauja japonė Ami Yuasa (2750), kinė Qingyi Liu (2500) ir italė A.Sandrini (2300). Jos ir yra didžiausios tavo konkurentės?
– Ne viską šis reitingas atspindi, nes jame skaičiuojami tik keturi geriausi pasirodymai. Yra ir trys skirtingi lygiai – „World“, „International“ ir „Challenger“. Kiekviename iš jų gali gauti skirtingą taškų sumą. Daugiausiai pelnoma „Wolrd“ varžybose – 1000. „International“ – 400, o „Challenger“ – 200 už pirmą vietą. Nepavyks laimėti visko, bet stengiuosi išlaikyti poziciją, kad reitingo vieta nekristų.
Laimėti galima prieš kiekvieną varžovę. Tiesiog reikia pasirinkti tinkamą strategiją ir, kaip minėjau prieš tai, mokėti suvaldyti savo mintis. Jeigu varžaisi prieš varžovę, kuri šoka 20 metų ir turi gerokai didesnę patirtį, tuomet galbūt bus sunkiau psichologiškai.
Paskutiniuose trijuose „World“ serijos turnyruose – Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Brazilijoje – patekau į aštuntuką ir tuomet visąlaik turėjau varžytis prieš japonę Ami. Buvo net šiek tiek juokinga. Visus tris kartus pralaimėjau, bet paskutinį sykį Brazilijoje jau buvau labai arti pergalės. Laimėjau antrą raundą, šokome pratęsimą ir tik jame ji nugalėjo. A.Yuasa šiuo metu tikrai yra didžiausia mano konkurentė. Po truputį artėju prie pergalės prieš ją. Kitą sykį laimėsiu (šypteli).
– Fiksuojate tokius rezultatus, kokių lietuviai šioje sporto šakoje nėra matę. Kas yra jūsų treneris, mokytojas?
– Neturiu vieno trenerio. Mokausi iš skirtingų užsieniečių. Dažniausiai tai būna kaip seminarai nuotoliniu būdu. Nenoriu prisirišti prie vieno žmogaus, nes tuomet vis tiek imi kopijuoti jo stilių. Dauguma breiko šokėjų neturi trenerių. Yra fizinio pasiruošimo specialistai, fizioterapeutai, kineziterapeutai ir t.t., bet breiko trenerius mažai kas turi. Galbūt labiau dėl patarimų, palaikymo per patį čempionatą.
– Esate minėjusi, kad kai kurių judesių mokėtės ir pusę metų. Kas buvo sudėtingiausia?
– Labai skirtingai. Vieną išmoksti per savaitę, kitam reikia mėnesio, o trečiam – gal ir visų metų. Kai tik pradėjau mokytis, sunkiausia man buvo sukamieji judesiai. Buvo labai sunku suprasti tą techniką, bet kai jau pavyko, tuomet viskas klostėsi vis lengviau ir lengviau.
Dabar, kai jau esu tvirtesnė fiziškai, sakyčiau, kad nėra sunku išmokti ir sudėtingų judesių. Nebėra taip sunku, kaip buvo prieš 3–4 metus.
– Jau užsiminėte, kad tikslas – kitų metų olimpiada Paryžiuje. O svajonė?
– Iškovoti medalį. Breikas debiutuos olimpinėse žaidynėse ir noriu įsirašyti į istoriją. Ne tik patekti į olimpiadą, bet ir iškovoti medalį Lietuvai. Tokia ta mano svajonė, planas ir tikslas (šypteli).
