Plaukimo čempionate už pirmąją vietą buvo apdovanojama 30-ies, už antrąją – 15 eurų, už trečiąją – 10 eurų čekiais. Anksčiau Lietuvos čempionatuose premijas įprastai gaudavo tik šeši plaukikai – bendroje įskaitoje geriausiai pasirodę trys vyrai ir trys moterys. Jiems atitekdavo solidesnės – apie 400 eurų siekiančios – premijos.
„Jeigu paliktume didesnes premijas, bet tik keliems plaukikams, būtų mažiau motyvacijos jaunimui. Pavyzdžiui, tarp vyrų ta premija beveik visada atitekdavo Giedriui Titeniui. Dabar motyvuojama, kad plaukikai startuotų kuo daugiau rungčių – tada jie gali susirinkti daugiau premijų“, – argumentavo plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.
Ką nugalėtojams siūlo kitų sporto šakų federacijos?
Krepšinis
Lietuvos krepšinio lyga prieš kelerius metus pasiūlė savo čempionams ir prizininkams ne tik aukso žiedus ir medalius. Kauno „Žalgirio“ krepšininkai už pirmąją vietą praėjusį sezoną iš lygos gavo 58 tūkst. eurų.
Šį sezoną LKL prizinis fondas siekia 230 tūkst. eurų.
Futbolas
Lietuvos futbolo A lyga piniginių premijų klubams neteikia.
Vis dėlto Lietuvos futbolo čempionai uždirba daugiau nei krepšinio, nes dideles sumas gauna iš Čempionų lygos ir Europos lygos varžybų rengėjų.
Pavyzdžiui, už dalyvavimą šio sezono Čempionų lygos atrankos antrajame etape į Vilniaus „Žalgirio“ sąskaitą įplaukė 320 tūkst. eurų, o dar 260 tūkst. eurų iš UEFA gavo už Lietuvos čempionų titulą.
Lengvoji atletika
Sporto karalienė už pirmąsias vietas atletų sąskaitų nepapildo, bet finansinį paskatinimą teikia už išskirtinius rezultatus.
„Nacionaliniai čempionatai nėra komercinės varžybos, neturime galimybės skirti piniginių prizų čempionams. Jeigu atsiranda rėmėjų lėšų, skiriame prizus už išskirtinius pasiekimus – pavyzdžiui, Europos ar pasaulio čempionato normatyvų įvykdymą ar absoliučiai geriausią rezultatą. Būna išskirtiniai prizai geriausiems jauniems sportininkams. Tai piniginiai prizai, tačiau įsteigti rėmėjų“, – 15min sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
Ją nustebino dėl plaukimo premijų kilęs ažiotažas. „30 eurų – kaip kas vertina. Eiliniam sportininkui tai tikrai nėra niekalas. Džiaugtųsi bet kuris. Jeigu sportininkas yra labai aukšto meistriškumo, turi daug komercinių rėmėjų, tai turbūt jam nedaug“, – svarstė N.Medvedeva.
Šiuolaikinė penkiakovė
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija savo čempionams 2016 metais skyrė tris kartus didesnes premijas nei gavo plaukikai, bet nereikia pamiršti, jog apdovanojamųjų skaičius penkiakovėje neprilygsta plaukimui.
„2016 metų Lietuvos penkiakovės čempionatuose skyrėme premijas ir suaugusiųjų, ir jaunimo amžiaus grupėse. Suaugusieji už prizines vietas gavo, atitinkamai, 100, 70 ir 50 eurų, o jaunimas – 50, 30, 20. Premijos skirtos iš federacijos rėmėjų lėšų. Taip pat prizininkai apdovanojami medaliais, o jaunių ir jaunučių varžybose – medaliais ir diplomais. Taurės varžybose – taurėmis.
Dalyvio mokesčio Lietuvos čempionatuose nėra, o federacija moka už bazių nuomą, teisėjavimą, Lietuvos komandoms padengia nakvynės ir maitinimo išlaidas“, – apie šiuolaikinės penkiakovės čempionatų technines detales pasakojo šios sporto šakos federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.
Aviacijos sportas
Nei Lietuvos aeroklubas, nei po jo sparnu esančios įvairios aviacijos federacijos, piniginių prizų savo varžybų nugalėtojams nesiūlo.
„Mūsų sportas yra labai brangus. Įsivaizduokite, varžybų dalyviui vien skrydis kainuotų kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, 30 eurų. Manome, kad nesukaupus normalaus prizinio fondo, piniginių premijų geriau nereikia, nes būtų juokinga.
Manome, kad nesukaupus normalaus prizinio fondo, piniginių premijų geriau nereikia, nes būtų juokinga.
Todėl apdovanojame medaliais, diplomais ir taurėmis“, – sakė Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius Tadas Klimavičius.
Rankinis
Lietuvos rankinio lyga piniginių prizų šalies čempionais tapusioms komandoms neskiria, tačiau šiemet čempionais tapę Alytaus „Varsos-Stronglaso“ rankininkai už titulą sulaukė išskirtinės Alytaus savivaldybės premijos – 15 tūkst. eurų.
„Didžiąją dalį šios sumos pasidalinome tarp žaidėjų ir trenerių pagal nuopelnus, kiek kuris prisidėjo prie titulo. O kitą dalį skyrėme komandos kelionei į turnyrą Estijoje“, – paaiškino Alytaus komandos treneris Egidijus Petkevičius.
Moterų rankinio čempionėms Kauno „ACME-GAJA-Žalgirio“ rankininkėms dalybų galvosūkis negresia. „Nuo 2012 metų keturis kartus laimėjome šalies čempionatą, penkis sykius taurę, bet visada gaudavome tiek pat – absoliutų nulį“, – sakė moterų rankinio komandos treneris Antanas Skarbalius.
Buriavimas
„Medaliai, diplomai ir taurės, – prizus, kuriais apdovanojami Lietuvos buriavimo sąjungos rengiamų varžybų nugalėtojai, įvardino šios organizacijos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis. – Man keista, kai kalbama apie piniginius prizus, juk dauguma varžybų dalyvių nėra profesionalai. Manau, garbė yra svarbiausia.“
Keista, kai kalbama apie piniginius prizus, juk dauguma varžybų dalyvių nėra profesionalai. Manau, garbė yra svarbiausia
Boksas
Štai Lietuvos bokso čempionai kasmet yra apdovanojami brangiomis taurėmis, o ne pinigais.
„Jeigu turite omenyje piniginius prizus ar televizorius, tai bokso federacija šalies čempionams neskiria. Neturime tokių finansinių galimybių, – reaguodamas į Lietuvos sporto padangėje kilusį triukšmą, 15min kalbėjo bokso federacijos generalinis sekretorius Donatas Mačianskas. – Kita vertus ir šalies čempionų kasmet turime nemažai – dešimt vyrų ir penkias moteris. Kiekvienas čempionas gauna labai gražų vardinį prizą – statulėlę, ant kurios išgraviruotas bokso federacijos logotipas, svorio kategorija, kurioje laimėtas titulas. Kiekviena jų kainuoja nemažai – apie 200 eurų. Manome, kad toks ilgaamžis prizas yra puiki atminimo dovana ilgam laikui.“
Irklavimas
Dviem olimpinėse žaidynėse medalius laimėjusiomis įgulomis besididžiuojanti Lietuvos irklavimo federacija (LIF) šalies čempionų piniginiais prizais irgi neapdovanoja. Tiesa, LIF generalinė sekretorė Inga Daukantienė teigė, kad kai kuriose varžybose piniginių prizų pasitaiko, tačiau tai nėra plačiai paplitusi praktika.
Pavyzdžiui, neseniai pasibaigusiame uždarų patalpų irklavimo treniruokliais čempionate Lietuvos irklavimo klubo fondas (LIKF) buvo įsteigęs 200 eurų prizus sportininkams už Lietuvos rekordo pagerinimą. Vyrų rungtyje Rolandui Maščinskui tai padaryti pavyko.
LIF yra sukūrusi 1000 eurų prizinį fondą Lietuvos taurės varžyboms, kurių tikslas yra populiarinti irklavimą regionuose. Tai trijų etapų varžybos, vykstančios Šiauliuose, Kupiškyje ir Drėvernoje. Jose pirmąją vietą užėmusių dviviečių sportininkai gauna po 150 eurų, vienvietininkai – 200 eurų.
Imtynės
Lietuvos imtynių pirmenybėse prizai dalijami be nuolatinių įsipareigojimų, atsižvelgiant į rėmėjų piniginės storį.
„Kai būna geri laikai, čempionai gaudavo nedideles pinigines premijas, pavyzdžiui, po 100 eurų. Tai priklauso nuo rėmėjų geros valios. Tačiau įprastai apdovanojame medaliais ir diplomais“, – sakė Lietuvos imtynių federacijos atstovas Valdas Malinauskas.
Baidarių ir kanojų irklavimas
Dar viena olimpinių prizininkų šiemet patekusi sporto šaka taip pat už pergales Lietuvos pirmenybėse savo atletams pinigų nemoka.
„Jokio piniginio atlygio tikrai nėra, čempionams įteikiamos taurės, kurių kiekviena kainuoja apie 20 eurų. Tačiau šiemet federacijoje netgi buvo keliamas klausimas, ar tos taurės yra ne per brangios“, – neslėpė Lietuvos baidarių ir kanojų federacijos (LBKI) generalinis sekretorius Romas Petrukanecas, jis pridūrė, jog startinis mokestis Lietuvos pirmenybių dalyviams siekia 1,5 euro.
2004 metų olimpinių žaidynių dalyvį R.Petrukanecą stebino dėl plaukimo premijų kilęs šurmulys, nes baidarių ir kanojų sporto šakoje rungčių taip pat yra per daug, kad būtų atlyginta solidžiai.
„Suskaičiavome, kad jei būtų apdovanojami visi asmeninių rungčių stipriausi, tai būtų net 104 čempionai. Dabar visi juokiasi iš tų 30 eurų atlygio, tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos jaunieji baidarininkai, kurie priklauso pasaulio stipriausiųjų aštuonetui, gauna mėnesines stipendijas, siekiančias 150 eurų. Taigi jiems ir tie 30 eurų už vieną startą būtų penktadalis stipendijos“, – skaičiavo R.Petrukanecas.
