– Ponia Gudzinevičiūte, kokių klaustukų dar yra likę?
– Sportininkus, vyksiančius į olimpiadą, dar gali atsirinkti plaukikai, bokso atstovai, laukiame lengvaatlečių startų. Yra šansų, kad kai kurie sportininkai gali gauti ir vardinius kelialapius.
– Visų sportininkų aptarti negalime, pradėkime nuo atskirų šakų. Štai baidarių ir kanojų irklavimo šakoje yra 6 kandidatai į žaidynes. Federacijos prezidentas išskiria kanojininką Henriką Žustautą, taip pat Jevgenijus Šuklinas jau yra parodęs, ką gali. Taigi 6 sportininkai. Kokios jų galimybės?
– Kaip niekada turime itin gausią irkluotojų komandą. Tai ir akademinio irklavimo, ir baidarių bei kanojų irklavimo rinktinė. Galimybės labai didelės. Žinome, kad H.Žustautas yra labai stiprus sportininkas, jis pernai buvo Europos žaidynių nugalėtojas.
– Turbūt tikimasi medalių ir iš irkluotojų Donatos Vištartaitės ir Mildos Valčiukaitės?
– Taip. Ir iš Sauliaus Ritterio su Rolandu Maščinsku, ir iš kitų. Bet negalėčiau sakyti, kad tikimės medalių. Tas tikėjimasis ir laukimas medalių yra spaudimas sportininkams. Žinoma, mes tikimės, kad jų rezultatai bus geri.
– Oficialioje Tautinio olimpinio komiteto kandidatų į olimpines žaidynes suvestinėje jūs prognozuojate galimas vietas. Ką tik minėtiems sportininkams yra prognozuojamos gana aukštos 1-6 vietos.
– Prognozavimas yra ekspertų, trenerių, sporto specialistų prerogatyva. Mes – aptarnaujantis personalas – ir žiūrovai visada tikimės ir laukiame gerų rezultatų. Viliamės, kad sportininkams pavyks.
– Sakėte, kad dar turi galimybių patekti į žaidynes kai kurie boksininkai, tačiau Evaldą Petrauską, Eimantą Stanionį bokso federacijos prezidentas įvardina kaip potencialius olimpiados prizininkus. Pritariate?
– Yra ir daugiau tokių sportininkų, jie jauni ir perspektyvūs. Šansų turime daug ir gerų. Tačiau nevardinsiu, kiek mes planuojame medalių.
– Buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt jau turi olimpinį medalį, gyvena Brazilijoje. Gal ji bus Lietuvos delegacijos vėliavnešė?
– Gali būti. Kalbamės su Gintare, tačiau tai priklausys nuo jos noro ir galimybių. Olimpinių žaidynių atidarymas yra labai sunkus darbas ir ilga ceremonija nepaisant to, kad sportininkams yra didžiulė garbė eiti delegacijoje ir atstovauti savo šaliai. Vis dėlto mes visada leidžiame spręsti sportininkams ir jų treneriams. Jei startas po dienos ar dviejų, mes rekomenduojame nedalyvauti atidaryme ir patausoti jėgas.
– Kalbant apie plaukimą lyg ir viskas aišku – medalių tikimasi iš Rūtos Meilutytės, Giedriaus Titenio. Tačiau yra ir dar vienas dalykas – Lietuva pirmą kartą turės komandą estafetėje – t.y. 4x100 metrų krūtine. Tai istorinis įvykis?
– Be abejo. Kiekvienam olimpiečiui žaidynėse yra galimybė parodyti save, tai yra svajonės išsipildymas.
Prognozavimas yra ekspertų, trenerių, sporto specialistų prerogatyva. Mes – aptarnaujantis personalas – ir žiūrovai visada tikimės ir laukiame gerų rezultatų.
– Ar realu, kad šioje estafetėje Lietuva bus finale?
– Sunku pasakyti. Individualių sportininkų startus prognozuoti lengviau. Žinoma, susiklosčius palankioms aplinkybėms mes tikrai galime gerai pasirodyti, tačiau nepamirškime, su kokiomis valstybėmis teks kovoti, koks šių valstybių sportininkų atsarginis suolelis. Lengva nebus niekam.
– Dar vienas istorinis įvykis – į žaidynėse per plauką patekęs tenisininkas Ričardas Berankis?
– Ne per tokį jau ploną plauką. Apie tai, kad jis turi realių galimybių patekti, buvo kalbamas jau kelis mėnesius.
– Tai ilgai trukusių lūkesčių išsipildymas. Prieš 4 metus Tautinis olimpinis komitetas stengėsi, kad R.Berankis gautų vardinį kvietimą į olimpines žaidynes, tačiau nepavyko. Dabar yra grynai sportinis principas?
– Taip. Ir jis atsirinko labai tvirtai.
– Imtynininkai, sunkiosios atletikos atstovas Aurimas Didžbalis taip pat yra realūs kandidatai į olimpinius medalius?
– Tikrai turime daug jaunų, tituluotų, perspektyvių sportininkų. Tačiau sportas yra sportas, kartais lengviau kažką pasiekti, kartais sunkiau. Tačiau tikrai turime šansų, kad mūsų pasirodymas žaidynėse bus vienas sėkmingiausių.
– Tačiau turint didžiausią istorijoje delegaciją turbūt galvojate ir apie didžiausią medalių skaičių?
– Taip, galvojame. Bet aš iš savo patirties žinau, ką reiškia ruoštis žaidynėms, laukti ketverius metus, jaudintis prieš startą ir džiaugtis galimybe. Tačiau būna, kad sportininkai taip ir nepakliūna į žaidynes. Dabar už kiekvieną atrinktą sportininką aš džiaugiuosi beveik kaip už save.
– Yra ir tam tikrų nesusipratimų ruošiantis žaidynėms. Antradienį paaiškėjo, kad Lietuvos krepšinio prezidentas Arvydas Sabonis į Rio de Žaneirą greičiausiai važiuos kaip turistas, nes galbūt pažeidė Olimpinę chartiją reklamuodamas prekybos tinklą „Lidl“. Ar tai tiesa?
– Tai paaiškėjo anksčiau, kai pasirodė „Lidl“ reklama ir mes pradėjome aiškintis. Pagal Olimpinę chartiją delegacijos nariai – t.y. tie, kurie turi olimpinę akreditaciją, olimpinių žaidynių metu negali reklamuoti neolimpinių partnerių. O „Lidl“ nėra olimpinis partneris. Tarptautinis olimpinis komitetas taiko šiokias tokias išimtis, tačiau jos nėra paprastos, derinimas turi vykti prieš pusę metų. O mes apie tai sužinojome vėlai, tik tada, kai per televiziją pamatėme reklamą.
Arvydas yra labai svarbus krepšiniui, jis yra ikona ne tik Lietuvos žiūrovams, bet ir žaidėjams, todėl mes stengiamės jam gauti akreditaciją, leisiančią prieiti prie žaidėjų, užeiti į rūbinę. Dabar tokia galimybė tapo labai abejotina.
Darome viską, ką galime, kreipėmės į Tarptautinį olimpinį komitetą, bandėme gauti kitokią akreditaciją, tačiau griežta taisyklė galioja visoms akreditacijoms. Kol kas laukiame atsakymo. Yra tik du variantai: arba Arvydas Sabonis gali likti be akreditacijos, arba „Lidl“ turi nutraukti reklaminę kampaniją žaidynių metu.
Pagal Olimpinę chartiją delegacijos nariai – t.y. tie, kurie turi olimpinę akreditaciją, olimpinių žaidynių metu negali reklamuoti neolimpinių partnerių.
– Turbūt antrą variantą pasiekti nėra sudėtinga jei A.Sabonis įdėtų pastangų?
– Nemanau. Iš jo išgirdome, kad tai vargu ar įmanoma. Į pati prekybos tinklą nesikreipėme, tai turėtų būti Arvydo reikalas.
– Tai yra jo asmeninis kontraktas, nesusijęs nei su federacija, nei su sportu?
– Taip. Tačiau sužinojome, kad šis prekybos tinklas ketina remti krepšinį. Jei tai bus ilgalaikiai kontraktai, mes padarysime viską, kad daugiau tokių nesusipratimų nebūtų.
– Dar vienas dalykas – lietuvių sportininkų apranga. Ji tradiciškai papuola į nestilingiausių dešimtukus. Pavyzdžiui, ledo ritulio komanda naudoja mūsų istorinės heraldikos spalvas – baltą ir sodrią raudoną. Ar nesvarstėte galimybės atsisakyti žalių, žalsvai mėlynų spalvų?
– Vertinimų yra visokių, esame papuolę ir į stilingiausių sąrašus. O dėl raudonos ir baltos spalvos – iš tiesų, esame girdėję pasiūlymų ir svarstymų, kad tokia apranga atrodytų gražiau. Taip, sportui labai tinka ryškios spalvos. Tačiau yra labai daug šalių, kurių aprangos yra baltos ir raudonos – Lenkija, Austrija, Šveicarija, Danija, Latvija, Rusija.
Nieko keista, kad kyla kritikos banga – kiek žmonių tiek nuomonių. Tačiau, kai buvo sukritikuota mūsų sportininkų apranga, turbūt labiausiai apsidžiaugė mūsų ilgametis partneris „Audimas“, nes sukritikuotus marškinėlius žmonės tiesiog iššlavė iš parduotuvių, jų nebėra. Kita vertus, uniformos turi ne tik gražiai atrodyti ceremonijų metu, rūbai turi būti visų pirma patogūs, sportininkai juos dėvi tris savaites ir dar ilgiau. Mano nuomone, jie pakankamai gražūs ir labai funkcionalūs. Juos ir sportininkai taip pat vertina.
– Ar esate nusprendę, kad Lietuvos vėliavą žaidynėse neš Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt? Kokie kiti variantai? Rūta Meilutytė, Jonas Valančiūnas?
– Kol kas dar ne. Gintarės nebus palydėtuvėse, kur kažkuriam sportininkui įteiksime vėliavą. Jei ji sutiks, Rio de Žaneire vėliavą perduosime jai. Pasikartosiu – nešti vėliavą nelengvas darbas, o sportininkai turi tausoti jėgas.
Be abejo, Gintarė ir jos vyras Brazilijoje yra labai gerai žinomi ir vertinami, tai pritrauktų dėmesio mūsų delegacijai. Viskas priklauso nuo pačios Gintarės. Jei ji sutiks, labai džiaugsimės. Jei ne, žiūrėsime. Kalbėjau su treneriu Jonu Kazlausku, jis nemato kliūčių mūsų krepšininkams dalyvauti atidarymo ceremonijoje. Gali būti, kad Lietuvos vėliavą neš vienas krepšininkų. O gal ir kitas sportininkas, kurio startas bus vėliau.
