– Kaip apibūdintumėte 2022-uosius? Kokie jie buvo olimpiniam judėjimui?
– Tai buvo antri iš eilės olimpiniai metai. Pekino žiemos olimpinės žaidynės buvo tikrai labai sudėtingos – tiek logistiniu, saugumo požiūriu, tiek oro sąlygomis. Didžiuojuosi komanda, kuri susitvarkė su iššūkiais ir užtikrino mūsų sportininkams geriausias sąlygas.
Noriu pasidžiaugti šiemetinėmis mūsų sportininkų pergalėmis. Europos ir pasaulio čempionatų olimpinėse rungtyse iškovota 14 medalių. Labai tikiuosi, kad kitąmet prasidėjus Paryžiaus olimpinei atrankai sportininkai apsukų nemažins. Taip pat nudžiugino jaunieji atletai, Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje Banska Bistricoje iškovoję 10 medalių. Tai geriausias Lietuvos pasirodymas istorijoje.
Dar šiais metais buvo keičiama sporto politika, bandoma įgyvendinti dar vieną skubotą sporto reformą, kuriai iki galo nebuvo pasiruošta.
Ir galiausiai visus palietęs Rusijos Ukrainoje sukeltas karas. Jis paveikė visą pasaulį ir visas sritis, ne tik sportą. Didžiuojuosi Lietuvos ir pasaulio olimpine bendruomene, kuri neliko abejinga ir susivienijo padėti Ukrainai. Vieni padėjo finansiškai, kiti priėmė sportininkus, rinko humanitarinę pagalbą. Labai linkiu ir tikiuosi, kad kitais metais kartu su ukrainiečiais švęstume pergalę.
– Vis pasigirsta kalbų apie Rusijos ir Baltarusijos sportininkų grąžinimą į tarptautines varžybas. Kiek tai realu?
– Sprendimas dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose priklauso nuo kiekvienos sporto šakos tarptautinės federacijos. Kol kas dauguma jų vadovaujasi Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) rekomendacijomis neleisti minėtų šalių atletams ir oficialiems asmenims varžytis tarptautinėje arenoje. Mes, Baltijos šalys, Skandinavija šias rekomendacijas palaikome ir nemanome, kad jos turėtų keistis, kol vyksta karas. Europa šiuo klausimu gana vieninga, bet reikia pripažinti, kad kituose žemynuose padėtis dažnai kitokia.
– Į sunkią padėtį pateko bokso bendruomenė, sulaukusi IOC grasinimų pašalinti boksą iš 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių programos. Kaip manote, ar gali taip atsitikti?
– Bokso situacija išties sudėtinga. IOC buvo pateikęs daugybę reikalavimų ir spragų, kurias Tarptautinė bokso federacija turėjo sutvarkyti. Nebuvo laikomasi gerojo valdymo principų, pažeidimai fiksuoti rinkimų procese. IOC reikalavo nutraukti santykius su rusų „Gazprom“. Užuot tą padariusi, federacija besibaigiantį kontraktą pratęsė. Laukiame IOC sprendimo, bet tikimybė, kad Paryžiuje bokso neišvysime, – nemaža. Ir, kaip visada, nuo neapgalvotų ir savanaudiškų vieno oligarcho veiksmų nukentės sportininkai. Būtent jų labiausiai gaila.
– Grįžkime į Lietuvą. Užsiminėte apie įgyvendinamą aukšto meistriškumo sporto reformą. Nuo tada, kai visą sporto finansavimą perėmė valstybė, praėjo pusmetis. Kaip dabar šią reformą vertinate jūs ir sporto federacijos?
– Negaliu vertinti gerai, nes pokyčiams nebuvo pasiruošta. Pernai Seimui priėmus Loterijų įstatymo pataisas, iki tol olimpiniam judėjimui skiriami 8 proc. UAB „Olifėja“ apyvartinių lėšų nuo šių metų liepos patenka į valstybės biudžetą. Buvo žadama, kad po reformos LTOK biudžetas didės, bet jis sumažėjo beveik dukart. Buvo žadama, kad didės sporto finansavimas, bet dabar matome, kad tuo augimu laikomos lėšos, kurios buvo perimtos iš LTOK. Kitaip tariant, pinigai tie patys, tik juos skirsto kita ranka.
Nesakau, kad reformos yra blogai. Bet kartojau ir kartosiu, kad kiekvienas pokytis turi būti labai gerai apgalvotas, išdiskutuotas ir suplanuotas, nes reformų pasekmes jaučia ne valdininkai, o žmonės, kurių nuomonės dažniausiai neklausiama. Šiuo atveju – sportininkai ir federacijos.
Ką turime po šių pokyčių? Aukštus tikslus, tačiau jokio veiksmų plano, kaip juos pasiekti. Valstybė iškėlė tikslą į 2028 m. Los Andželo olimpines žaidynes nuvežti šimtą sportininkų. Tačiau, pavyzdžiui, stipendijos skiriamos tik pagal rezultato kriterijų, visiškai neatsižvelgiant į potencialą. Ar neatrodo keista, kad jaunas sportininkas, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, įgijęs neįkainojamos patirties ir motyvacijos dar smarkiau dirbti ir tobulėti, negauna jokios stipendijos, nes neužėmė atitinkamos vietos? Juk kriterijai patekti į olimpines žaidynes be galo aukšti, į jas susirenka viso pasaulio elitas, o užimtas vietas dažnai teskiria centimetrai arba milisekundės.
Federacijų pečius prislėgė dar didesnė biurokratinė našta, kuri, bent jau kol kas, irgi dar nėra iki galo aiški. Nerimą kelia kasmet vėluojantis valstybės finansavimas, dėl to gali būti sunku atlikti mokėjimus už metų pradžioje vykstančias treniruočių stovyklas ir varžybas.
Kartu su kolegomis iš kitų organizacijų, Sportininkų komisijos atstovais prašėme, kad būtų panaikintas punktas, reikalaujantis turėti 10 proc. savų lėšų nuo valstybės gaunamo finansavimo, tačiau šis procentas buvo sumažintas iki 5 proc. Iki šiol federacijos tuos 10 proc. finansuodavo iš LTOK gaunamomis lėšomis. Dabar bus sunkiau, reikės ieškoti rėmėjų, kas šiais laikais praktiškai neįmanoma.
– Nors LTOK biudžetas kitąmet sumažės beveik du kartus – iki 3,8 mln. eurų, vis tiek planuojate skirti dotacijas sporto federacijoms. Tam numatyta 790 tūkst. eurų. Kodėl?
– Nenoriu, kad tai nuskambėtų banaliai, bet priežastis paprasta – norime padėti. Į 30 metų sėkmingai veikusią finansavimo sistemą kėsintasi ne kartą. Tai matydami taupėme, kad galėtume susikurti finansinę pagalvę. Todėl dar turime lėšų ne tik išgyventi, bet ir kitąmet išvežti net keturias rinktines į olimpinius renginius.
Suprantame, kad šiemet įvykdyti finansavimo pokyčiai nebuvo lengvi nei mums, nei sporto federacijoms, todėl numatėme pagalbą joms. Tikimės, kad dotacijos padės finansuoti valstybės reikalaujamus 5 proc. savų lėšų nuo gaunamo finansavimo.
– Kaip atrodė LTOK veiklos šiais metais?
– Augome. Smagu, kad ir šiemet galėjome prisidėti prie sporto vadybininkų ugdymo. Išleidome dar tris laidas specialistų, išklausiusių sporto administravimo kursą. Džiugu, kad grįžę į savo organizacijas jie jau panaudojo įgytas žinias ir, pavyzdžiui, pritraukė naujų rėmėjų.
Turime unikalią galimybę dirbti su IOC Olimpiniu solidarumu, todėl stengiamės padėti federacijoms gauti finansavimą plėtros projektams įgyvendinti. Šiemet Olimpinio solidarumo stipendijas gavo penki talentingi sportininkai: disko metikas Mykolas Alekna, plaukikas Aleksas Savickas, penkiakovininkė Elzbieta Guoda Adomaitytė, irkluotojas Povilas Stankūnas ir boksininkė Gabrielė Stonkutė. Šiemet jie pasiekė puikių rezultatų.
Net penkios Lietuvos sporto federacijos – čiuožimo, buriavimo, teniso, stalo teniso ir imtynių – šiemet organizavo Olimpinio solidarumo finansuotus treneriams skirtus techninius kursus. Be to, rengtis Paryžiaus olimpinėms žaidynėms moterų tinklinio ir krepšinio rinktinėms buvo skirtos Olimpinio solidarumo dotacijos.
Stiprėjo olimpinio švietimo sritis. Šiemet pradėjome kurti unikalų fizinio raštingumo modelį, kurį jau kitąmet įdiegsime savo projektuose. Lietuvoje įgyvendinama Olimpinių vertybių ugdymo programa sulaukė IOC dėmesio, buvome pakviesti pasidalyti patirtimi Lozanoje. Pradinukams skirtas projektas „Olimpinis mėnuo“ pirmą kartą sutraukė dalyvių iš visų Lietuvos savivaldybių. Esame labai dėkingi pirmajai poniai Dianai Nausėdienei, kuri ne tik globoja Lietuvos mažųjų žaidynes, bet ir stipriai prisideda prie vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo skatinimo.
Lietuvos olimpinio fondo renginiai kasmet tampa vis žinomesni. Olimpinė diena, kuri šiemet vyko Kaune, olimpinis festivalis „Beijing 2022“, Sporto kino festivalis – tai projektai, kurie mums padeda visuomenę supažindinti su olimpinėmis vertybėmis, suteikti galimybę išbandyti įvairiausias sporto šakas, skatinti judėjimą. Tikime, kad pasikeitus fondo vadovybei plėtra dar labiau stiprės.
Metus vainikavo Lietuvos sporto apdovanojimai, per kuriuos kartu apdovanojome ir olimpinio, ir paralimpinio sporto atstovus. Su Lietuvos paralimpiniu komitetu glaudžiai bendradarbiaujame, vieni kitus palaikome, todėl smagu, kad galime kartu pagerbti sportininkus.
Baigiantis metams noriu padėkoti visai LTOK komandai už didžiulį darbą, kurį jie kasdien daro Lietuvos sporto labui. Kitąmet nesustosime – į olimpinius renginius vešime net keturias rinktines: vyks Europos jaunimo žiemos ir vasaros festivaliai, Europos žaidynės, pasaulio paplūdimio žaidynės. Metai bus intensyvūs, tačiau darysime viską, kad mūsų sportininkai visuose renginiuose turėtų geriausias sąlygas, o sporto federacijoms galėtume toliau padėti. Gal finansiškai ne tiek kiek anksčiau, bet dar stipriau dalinsimės savo žiniomis ir kompetencijomis.
