Apie tai, kuo išsiskyrė kartą Pietų Amerikoje surengtos olimpinės žaidynės, kalbamės su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte.
– Baigėsi Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės. Palyginkite jas su Londono, Pekino ir kitomis žaidynėmis, kuriose teko dalyvauti. Kaip vertinate Rio 2016?
– Kiekvienos olimpinės žaidynės organizuojamos pagal tam tikrą formatą, todėl yra labai panašios – sportininkai gyvena olimpiniame kaimelyje, maitinasi valgykloje, į arenas keliauja specialiu transportu, žaidynės prasideda ir baigiasi įspūdingomis atidarymo ir uždarymo ceremonijomis. Tačiau kiekvienoms žaidynėms savitą spalvą ir atmosferą suteikia šalis, kurioje jos vyksta. Sakyčiau, kad kiekvienas atvažiavęs į Rio susidūrė su čia gyvenančių žmonių nuoširdumu. Visa delegacija daugiausiai bendravo su žaidynėse dirbančiais savanoriais, aptarnaujančiu personalu. Galiu pasakyti, kad tai žmonės, kurie visada pasitinka ir palydi su šypsena, yra labai draugiški ir paslaugūs. Brazilai moka švęsti ir džiaugtis gyvenimu, todėl per varžybas arenose tvyrojo tikra šventinė nuotaika.
Žinoma, organizacinių ir buitinių problemų būta, ypač pirmosiomis žaidynių dienomis. Tačiau labai daug kas priklauso nuo požiūrio, kiek tai sureikšminame, o kiek koncentruojamės į svarbiausius dalykus – į startus, rezultatus ir galimybę varžytis su geriausiais sportininkais iš viso pasaulio. Labai džiaugiuosi mūsų sportininkais, kurie yra nepaprastai pozityvūs. Jie džiaugėsi, kad atvyko į Rio, mėgavosi žaidynių atmosfera ir organizaciniai trūkumai jiems visai nekėlė įtampos.
– Kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasiekimus? Ar jie pateisino lūkesčius?
– Sporto specialistai programoje „Rio 2016“ buvo iškėlę tikslą parvežti 2-3 medalius. Tikslas yra pasiektas ir viršytas. Nepasisekė tiems, iš kurių visa šalis laukė pergalių. Sportas labai nepastovus – negali visada būti aukštumoje, kartais koja pakiša psichologija, o kartais – tiesiog pritrūksta sėkmės. Norėčiau pabrėžti, kad krepšinio rinktinė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Rūta Meilutytė ir Henrikas Žustautas Lietuvai dar iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pelnė labai daug svarbių pergalių. To nereikėtų pamiršti. Be abejo džiaugiamės ir naujais medalininkais, tarp kurių net trys olimpinių žaidynių debiutantai.
Iš Rio de Žaneiro negrįžtame tuščiomis. Pagal laimėtų medalių skaičių iš 206 rinktinių esame 64-i, lenkiame tokias šalis kaip Norvegija, Austrija, Portugalija. Detaliai visus rezultatus išanalizuosime per rugsėjį ir spalį, tada darbo grupė pateiks išvadas bei pasiūlymus ateinančiam olimpiniam ciklui. Kartu su sporto šakų federacijomis tarsimės, kaip pagerinti psichologinį sportininkų pasirengimą svarbiausiems karjeros startams.
– Olimpinėse žaidynėse sportininkai įgauna neįkainojamos patirties. Kaip manote, kokias pamokas jie išmoko Rio de Žaneire?
– Manau, kad tie, kurie olimpinėse žaidynėse dalyvavo pirmą kartą, čia įgavo ne tik patirties, bet ir nemažai motyvacijos toliau sportuoti ir siekti kuo geresnių rezultatų. Tikiuosi, kad olimpinių žaidynių debiutantų mintys ir pastangos po Rio nukryps į Tokiją. Na o tie, kurie čia atvyko jau turėdami olimpinės patirties, ateityje svarbiose varžybose geriau kovos ne tik su varžovais, bet ir su savimi.
– Kokiais trimis žodžiais apibūdintumėte 2016-ųjų metų Lietuvos olimpinę rinktinę?
– Draugystė, palaikymas ir pozityvumas. Mūsų komanda buvo itin draugiška, sportininkai vieni kitus nuolat palaikė, kai tik galėjo ėjo į kitų sporto šakų varžybas ir sirgo už kolegas. Žinau, kad kaimelyje tvyrojo labai draugiška ir pozityvi atmosfera.
– Kokia buvo jūsų darbotvarkė olimpinėse žaidynėse?
– Kiekvieną dieną dalyvavau įvairiuose susitikimuose ir stengiausi pamatyti kuo daugiau mūsų sportininkų startų. Lankiausi kitų šalių olimpinių komitetų olimpiniuose namuose, bendravau su kitų šalių olimpinių komitetų ir tarptautinių sporto federacijų vadovais. Dalyvavau neformaliame Europos olimpinių komitetų asociacijos Vykdomojo komiteto posėdyje. Rio de Žaneire pasitikau ir į varžybas lydėjau mūsų valstybės vadovus.
