Tai jau 12-osios pusiaują skrodžiančios jachtų varžybos. Startavusios 1973-iaisiais „Whitbread“ vardu, pastaruosius penkiskart yra rengiamos po „Volvo“ vėliava – mat Nyderlandai ir Švedija šios regatos istorijai dovanojo daugiausiai komandų ir buriuotojų.
22 000 kviestinių svečių, beveik 3 milijonai smalsuolių uostuose – nuo Alikantės Ispanijoje, iš kur dar 2014-aisiais startavo jachtos, iki Geteborgo Švedijoje, kur šiemet, birželio 27-ąją, bus iššautas nugalėtojų šampanas. 7 komandos, 10 stotelių, 5 žemynai. 9 mėnesiai, 1 lietuvis.
Lietuvoje nieko panašaus nerasi
„Rokas yra tiesiog geras bičas. Aš jį pažįstu kone trečdalį savo gyvenimo, nes mudu kartu augome Vičiūnų gyvenvietėje. Palaikome ryšį iki šiol, tad žinojau, kad tarpušvenčiu „Volvo Ocean reace“ sustos Abu Dabyje. Negalėjau praleisti progos pamatyti gerą draugą ir kosminę jo komandos „Team Brunel“ sportinę jachtą, – dar šviežius įspūdžius prisiminė Dainius. – Rokas yra pirmasis daugiau nei per keturis dešimtmečius istorijos šiose varžybose dalyvaujantis lietuvis. Jis ir jo kolega belgas Louis, kaip Rokas pats įvardino, laive yra fizinio ir greito darbo rankos. Jų pareigos – prižiūrėti gerves bei vadinamąsias „kavamales“.
Į Abu Dabio prieplauką, kur įrengtas specialus „Volvo Ocean Race“ kaimelis, Dainius atvyko su bičiuliu. Visos šešios komandų jachtos (7-oji „Team Vestas Wind“ sudužo 2-ojo etapo metu – red.past.) buvo išrikiuotos vienoje linijoje ir griežtai saugomos, neprileidžiant žiūrovų ant liepto.
„Roko dėka, mums tos taisyklės negaliojo, – šypsojosi Dainius ir prisipažino, kad vien jau stovint šalia jachtos apima nenusakomas jaudulys – Ir ne dėl to, kad laivas įspūdingai brangus – Lietuvoje nei ore, nei vandeny, nei ant žemės nėra 7 mln. eurų kainuojančios sporto priemonės, bet dėl to, kad šiuo laivu 8-ių vyrų komanda lenktyniauja aplink pasaulį!“.
Viena jachta – tūkstančiai inžinierių valandų
Už ką tokia didelė kaina? Juk už tokius pinigus galima įsigyti itin prabangią jachtą su daugybe patogių miegamųjų jums ir jūsų svečiams arba tuntą greičiausių sportinių automobilių.
Dainiaus žodžiais, varžybų taisyklės nustato greitį lemiančius parametrus, tokius kaip jachtos ilgis, svoris ir burės, visa kita – inžinierių išmonė ir meistriškumas.
Čia viskas priminė sportinių automobilių gamybą: iš išorės žiūrint atrodo, kad nieko ten nėra, o kaina labai didelė. Mokama vis dėlto už tūkstančius inžinierių darbo valandų, už sudėtingus komponentus, gaminamus skirtinguose pasaulio kampeliuose.
„Čia viskas priminė sportinių automobilių gamybą: iš išorės žiūrint atrodo, kad nieko ten nėra, o kaina labai didelė. Mokama vis dėlto už tūkstančius inžinierių darbo valandų, už sudėtingus komponentus, gaminamus skirtinguose pasaulio kampeliuose. Net laivo korpuso skirtingos dalys, kurios visos pagamintos iš anglies pluošto, buvo kuriamos skirtingose šalyse ir vėliau itin sudėtingomis logistinėmis operacijomis gabenamos į vieną vietą. Visi komponentai turi būti kuo lengvesni ir kuo tvirtesni – tai bemaž svarbiausi bet kokio techninio sporto elementai“, – jachta, kur susijungia naujausi mechanikos ir inžinerijos atradimai, žavėjosi verslininkas.
Pagrindinės „traumos“ – šiukšlės ir banginiai
Šio modelio jachtose rimtai atsižvelgta ir į saugumą, kadangi dažna nelaimių priežastis – naktiniai susidūrimai su vandenynų šiukšlėmis ar gyvūnais – plūduriuojančiais jūriniais konteineriais ar miegančiais banginiais.
„Taip taip, miegančiais banginiais! – vis dar stebėdamasis purtė galvą Dainius. – Visa tai bet kada gali nugramzdinti laivą, todėl naujo modelio jachtos korpusas suskirstytas sektoriais: dvejuose priekiniuose sektoriuose nėra jokių daiktų, o prakirtus korpusą, juos galima izoliuoti specialiais sandariais liukais, taip išlaikant laivą vandens paviršiuje.“
Laivo gale, prie pat dugno, yra pabėgimo liukas. Jis skirtas evakuotis įgulai, jeigu įvykus klaidai jachta apvirstų įkalindama įgulos narius viduje.
„Pats laivas sveria apie 12 tonų. Dar apie toną daiktų ir atsargų įgula pasiima su savimi. Iš jų puse tonos sudaro rūbai, maisto atsargos ir panašiai. Rokas su kolegomis, kaskart padarę posūkį, turi visa tai perkrauti į priešingą laivo bortą, tad ten chebrytė tikrai ne degintis ant denio susirenka, – įsitikinęs lenktynininkas, kuriam žadą atėmė visą galybė matytų inžinerinių smulkmenų. – Bet apie jas, manau, daugiau ir geriau papasakos pats Rokas kai, tikiu, sėkmingai finišuos birželį po šių 9 mėnesius trunkančių alinančių varžybų. Dalyvauti tokio rango regatoje yra milžiniška garbė ir aš labai didžiuojuosi, kad „Volvo Ocean Race“ pagaliau turime ir pirmąjį lietuvį. Be garbės, tai ir didelė atsakomybė ir beprotiškas fizinis bei psichologinis krūvis, todėl prieš šiuos vyrus telieka nulenkti galvą.“