Antradienį prieš pat vidurnaktį D.Labanauskas nusileido iš Anglijos, kur pastarąsias savaites pateikė iškart kelias staigmenas smiginio pasaulio čempionate.
43 metų lietuvis, anksčiau gyvenime užsiėmęs keramika ir CD plokštelių prekyba, pasiekė tris svaiginančias pergales.
82 vietoje reitinge stovėjęs D.Labanauskas pakilo per tris dešimtis laiptelių po to, kai pasaulio pirmenybėse Londone nugalėjo Ianą White'ą (9), Maxą Hoppą (24) ir Steve'ą Beatoną (25).
Tik susidūręs su tris kartus pasaulio čempionu tapusiu olandu Michaelu van Gerwenu čempionato ketvirtfinalyje lietuvis baigė savo istorinį pasirodymą.
Po 2:5 pralaimėtos dvikovos D.Labanauskas su pelnytai uždirbtu 50 tūkst. svarų čekiu grįžo namo, kur jį pasitiko žmona ir grupelė artimųjų bei bičiulių.
„Dabar pasitarsime su kolegomis ir nuspręsime – liksime Vilniuje pažiūrėti fejerverkų arba bandysime keliauti namo į Kauną. Reikia kitą šeimos dalį – jaunimą susirinkti, nes laukia pas žmonos brolį. Dar pasitarsime“, – planavo 43 metų kaunietis.
- Dariau, įsimintinos savaitės Londone – kas pačiam įstrigo labiausiai iš pasaulio čempionato? – 15min paklausė D.Labanausko.
– Be abejo, labiausiai džiaugiuosi, kad įveikiau tiek stiprių varžovų.
Be to, buvo laiko pasitreniruoti varžybų vietoje ir nereikėjo skubėti namo. Dar publika įsiminė – ir palaikymas, o kartais nepalaikymas visada įsimena.
– Kuri pergalė vertingiausia žaidimo prasme?
– Turbūt antrajame rate prieš Ianą White'ą. Pagal savo vidurkį jis turnyre antras ar trečias. Iš pralaimėjusių žaidėjų turbūt antras. Tikrai labai stiprus varžovas, bet žaidžiant su juo momentais, kai reikėjo nurimti, atsipalaidavau, o kai reikėjo susiimti, – irgi pavyko.
– Ar jus supykdė po ketvirtfinalio pasakyti pasaulio čempiono Michaelo van Gerweno žodžiai, esą esate nuobodus žmogus?
– Jis pasakė, kad žaidimas buvo nuobodus, bet aš įsitikinęs, kad žaidžiant jo lygio žaidimą man būtų labai sudėtinga kažką parodyti. Gerai, kad jis nusileido kiek žemiau, į mano lygį. Gaila, kad aš pats žaidžiau ne savo geriausiu lygiu.
Tačiau kova pavyko. Kad jis surinko 141, tai sužinojau tik vėliau iš socialinių tinklų, nes žaidimo metu net nepastebėjau – buvau labai susikaupęs savo žaidimui.
Tiesiog jis žaidžia daug turnyrų, dalina daug interviu ir turbūt nenori kartoti to paties, tad vis pasako kažką naujo.
– Šiuo savo žygiu padidinote Lietuvoje susidomėjimą smiginiu – kokį tai impulsą gali duoti sporto šakai?
– Jau pernai tai pajutau. Man tai šeštas pasaulio čempionatas, bet tik antras tarp profesionalų. Išaugęs dėmesys jautėsi po pirmojo čempionato, o dabar praėjau dar daugiau etapų ir susitikau su žaidėju Nr.1.
Daug veiksmo, daug žinučių, klausimų ir sveikinimų net iš nepažįstamų žmonių. Jie jau klausia, kur pirkti, ką įsigyti, kad galėtų žaisti. Jau prieš tai teko sudalyvauti renginiuose keliose mokyklose, žmonės kviečia į namus. Susidomėjimas išaugęs.
– Kokių planų turite 2020-iems metams?
– Šiemet planas buvo sugrįžti į pasaulio čempionatą ir patekti į vieną televizinį turnyrą, – tai pavyko padaryti.
Galvojau, kad būtų gerai prasibrauti tarp 64 geriausių pasaulio žaidėjų, kad nereikėtų vykti į atrankos varžybas. Tai pavyko padaryti jau šiemet, nes dabar reitinge jau 52-as. Šis reitingas einamasis, tad taškai 2020-aisiais metais kaupsis iki metų pabaigos.
Dabar galiu pasvajoti apie vietą Top 32 – tai planavau po dvejų metų, bet galbūt pavyks jau 2020-aisiais. Patekimas tarp 32 geriausių suteikia tiesioginį bilietą į pasaulio čempionatą, kuriame varžybos prasidėtų nuo antrojo rato.
Sudėtinga, bet šitaip žaidžiant realu pasiekti tikslą, ypač jei vėl pavyks pasaulio čempionate gerai pasirodyti. Aišku, geriausia būtų patekti tarp šešiolikos stipriausių, tada automatiškai patenki į daugumą turnyrų ir ten būni skirstytu žaidėju.
– Kokių turite asmeninių svajonių ir norų 2020-iesiems, jei kalbėtume ne tik apie sportą?
– Net nespėjau pagalvoti apie tai.
Galbūt norėčiau į kitą pasaulio čempionatą nusivežti šeimyną, jei žmona sutiks. Ji sako, kad visada labai jaudinasi žiūrėdama, bet gal pavyks ją ten nusivežti (juokiasi).
