Tai turėjo būti dviejų kandidatų į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento postą akistata, bet dvikovoje dalyvavo tik viena pusė.
Nuo 2012 metų LTOK vadovaujanti ir ketvirtos kadencijos siekianti Daina Gudzinevičiūtė buvo šeimininkė olimpinio judėjimo būstinėje ir per renginį antradienį.
Tuo tarpu spalio 11 dieną įvyksiantiems LTOK prezidento rinkimams besirengiantis antrasis kandidatas Mantas Marcinkevičius ir jo atstovai antradienį į pastatą prie Neries upės neatvyko.
Buvęs LTOK fondo vadovas, Lietuvos irklavimo ir triatlono federacijų viceprezidentas, pastaruosius dvejus metus Vilniaus sporto centrą kuruojantis M.Marcinkevičius dar praėjusią savaitę pareiškė, kad nesiruošia žaisti pagal dabartinės LTOK vadovės taisykles.
Jis pareiškė, kad yra pasirengęs debatams neutralioje aikštėje, o ne LTOK būstinėje, ne su LTOK parinktais moderatoriais ir ne antradienį, kai, jo tvirtinimu, buvo suplanuota išvyka į užsienį.
„Matomai Daina Gudzinevičiūtė šiuose rinkimuose stengiasi atrodyti demokratiškai, juk faktiškai pakvietimą į debatus gavau, tačiau jos pasirinktu laiku, jai tinkamoje lokacijoje – LTOK būstinėje ir su jos pasirinktu moderatoriumi. Šiuo metu vyksta daug debatų, tačiau dar niekada nėra tekę girdėti, kad jie būtų organizuojami vienai šaliai tinkamomis sąlygomis, sakyčiau, kad tai „puiki taktika“, juk jeigu oponentas negali dalyvauti, gali sakyti, kad tai jo problema – pakvietimą gavo. Ir visai nesvarbu, kad spalio 1 d., kuomet yra organizuojami debatai, būsiu užsienyje“, – teigė M.Marcinkevičius, savo komandą pristatęs prieš porą savaičių.
M.Marcinkevičius buvo pareiškęs, kad prieš nuspręsdamas kandidatuoti ir varžytis su savo buvusia darbdave sulaukė grasinimo iš gatvėje staiga privažiavusio nepažįstamo asmens sau ir šeimai.
Paklausta apie tai, D.Gudzinevičiūtė demonstratyviai šyptelėjo ir pajuokavo, kad neturi ką pasakyti, nes pati „neturi motociklo.“
D.Gudzinevičiūtė teigė, kad nesutikus dalyvauti antrajam kandidatui, nutarė pakeisti renginio struktūrą ir pristatyti savo komandą bei pokyčių planus.
„Ne kartą siūlėme, kaskart jam nepatinka ir vieta, ir moderatorius. Man atrodo, kad vieta (LTOK būstinė) logiška, čia yra mūsų bendruomenės nariai. Vieną kartą buvau užsakiusi salę, jam irgi netiko, – sakė D.Gudzinevičiūtė. – Aš neturiu ko vengti, bet nelabai turiu ir apie ką diskutuoti, nors tai daryti kaip ir kvietėme.“
Tad antradienį LTOK būstinėje pasisakyti panoro apie dešimtį sporto valdininkų, iš kurių tik vienas pristatė, kaip „neutralus“ rinkimams. Kiti buvo D.Gudzinevičiūtės naujosios komandos nariai ir kandidatai į LTOK vykdomąjį komitetą, rinkimuose palaikantys dabartinę prezidentę.
D.Gudzinevičiūtė akcentavo, kad naujos programos pamatas – susitarimas su politinėmis partijomis, kurios gali pakeisti dabartinę šalies valdžią po Seimo rinkimų spalio 13 dieną – praėjus dviem dienoms po LTOK prezidento rinkimų.
„Mes tikime, kad atėjus naujam parlamentui bus lengvesnė diskusija nei iki šiol, – sakė D.Gudzinevičiūtė. – Iki šiol mums sekėsi labai prastai, niekada neslėpėme, kad bendravimas su ministerija (Švietimo mokslo ir sporto) ir Nacionaline sporto agentūra buvo labiau parodomasis. Išsakytos bėdos ir pasiūlymai lieka nuošalyje.“
Sporto medicina, mokslinis aptarnavimas, stipendijų skyrimas atletams buvo įvardytos kaip opios bėdos, bet daugiausiai laiko per renginį antradienį buvo kalbama apie sporto finansavimą.
„Tvarka yra ydinga ir ją būtina keisti“, – teigė D.Gudzinevičiūtė.
15min paklausta apie konkrečius pasiūlymus politikams dėl sporto finansavimo, D.Gudzinevičiūtė sakė: „Nekalbu apie tai, kad reiktų nurėžti ar pridėti, turi būti adekvatūs kriterijai, kurie atspindės bendrą sporto šakos lygį.
Apie tai kalbėjo ir federacijos, kurių vienos jaučiasi nuskriaustos, kitos iš viso nepastebimos. Šiaip mes kenčiame dėl to, kad nėra bendros sistemos. Nei strategijos, nei žinojimo, ar tikrai olimpinės žaidynės bei medaliai yra tikslas, o gal tikslas išvystyti vieną ar kitą sporto šaką. Dabar sunkiai suvokiama finansavimo disproporcija.
Manau, kad bendras sistemos įvedimas duotų rezultatus. Bet tokie kriterijai turi būti išbandomi, reikia paskaičiuoti ką jie duotų vienai ar kitai federacijai. Prieš ketverius metus buvęs kandidatas į LTOK prezidentus Emilis Vaitkaitis yra sakęs, kad finansų daugiau sulaukia 7 vieta plaukimo estafetėje nei aukso medalis. Tad apie tai turime galvoti, kriterijai turi būti apskaičiuojami, aprobuojami ir tik tada patvirtinti. Pas mus daroma labai padrikai.“
Kas turėtų laikyti finansavimo svertus? Dabar tai per Nacionalinę sporto agentūrą daranti Švietimo mokslo ir sporto ministerija ar LTOK?
D.Gudzinevičiūtės teigimu, reikšmingą balsą turėtų tarti Lietuvos sporto federacijų sąjunga, kurios vadovą Darių Šalugą ji kviečia į viceprezidentus.
„Olimpinis komitetas nėra ta organizacija, kuri turi finansuoti federacijas, nes valstybei reikia galvoti ne tik apie olimpines sporto šakas. Labiau matyčiau federacijų sąjungos iniciatyvą, o kriterijus turėtų sudaryti darbo grupė iš kompetentingų žmonių, tarp jų matematikų, programuotojų, federacijos atstovų, nes federacijas sulyginti vienas su kita yra labai sunku, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė. – Nes yra federacijos, kurios gali išvežti 130 sportininkų, yra tokių, kurios gali išvežti keturis. Apie tai ir turi būti kalbama, jei tikslas yra olimpinės žaidynės. Yra federacijų, kurios turi daugybę mėgėjų – futbolas, krepšinis, tinklinis, o štai vandensvydis turi 300 sportininkų, bet jo finansavimas kažin ar siekia individualią sporto šaką, kurioje yra ženkliai mažiau sportininkų.“
Ir kalbėdama olimpinio judėjimo atstovams D.Gudzinevičiūtė akcentavo, kad būtinos permainos, kurias reikia atlikti per susitarimą su politinėmis partijomis.
„Šiuo metu sporto įstatymas suveltas, griozdiškas, neaiškus. Ten velnias koją nusilaužtų“, – sakė LTOK prezidentė. – Šiuo metu valstybėje sporto strategijos nėra. Yra kažkokių ministerijos paplanavimai, kuriuos sunku suprasti.“
Pastaruosius kelerius metus sporto strategiją diktuoja Švietimo mokslo ir sporto ministerija, o dauguma darbų atlieka Nacionalinė sporto agentūra, vadovaujama Mindaugo Špoko.
„Dažnai sakoma, kad mes nesutariame su NSA, bet tai – netiesa, mes su ja neturime jokio ryšio“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
Ji LTOK vadovauja nuo 2012 metų, bet teigė, kad pastaraisiais metais olimpinio judėjimo balso niekas nebenori girdėti: „Mes seniai sakome, kad „leiskite – mes padarysime“. Bet neleidžia, o patys nepadaro.“
Daug kritikos valstybės Vyriausybei žėrė ir naujos jos komandos nariai.
Iš LTOK generalinio sekretoriaus pareigų pasitraukti besiruošiantį Valentiną Paketūrą pakeisti rengiasi buvęs žinomas irkluotojas, pastaruosius porą metų Lietuvos irklavimo federacijai vadovaujantis Mindaugas Griškonis. Jis irgi kalbėjo apie finansus.
„Kriterijai yra neadekvatūs, mažos federacijos merdi, kriterijai turi būti pakeisti, tobulinami. Be to, sporto medicina nusiritusi iki labai žemo lygio. Jei irklavimo federacija pasirūpina, kiti – ne. Bet net mums sunku išlaikyti profesionalus sporto medikus“, – sakė jis.
LTOK viceprezidentu kviečiamas tapti Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovas Darius Šaluga irgi piktinosi.
„Sporto procesai nevyksta taip, kaip nori federacijų sąjunga, – sakė D.Šaluga, vadovaujantis ir Lietuvos bokso federacijai. – Mes signalizavome, kad federacijų netenkina dabartinė padėtis, siūlėme prisiimti lyderystę, bet jos nepamatėme, matome takoskyrą tarp NSA ir ministerijos.
Politikoje stengiamės nedalyvauti, bet liekame paraštėse, nes mums diktuoja situaciją. Tad pradėjome politikuoti, kad galėtume daryti įtaką po rinkimų. Norime diktuoti, o ne veikti pagal sprendimus, kuri gimsta valdininkų kabinetuose.
Mūsų komanda atstovauja visai sporto bendruomenei, kurios situacija netenkina.“
Kitas kandidatas į LTOK viceprezidentus – Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas. Šiaulietis teigė, kad sprendžiant sporto finansavimo klausimus „nėra viskas blogai, bet kokiais 30 proc. galime pakelti efektyvumą.“
Kritiką žėrė ir LTOK iždininkas Darius Čerka, siūlomas tęsti darbus šioje pozicijoje, ir nuo LTOK į vykdomojo komiteto nares kviečiama Lietuvos dziudo federacijos prezidentė Sandra Jablonskytė.
„Dabartinė finansavimo sistema labai gremėzdiška, duomenys sunkiai patikrinami. Manau, kad sistema neveikia, daug landų ir interpretacijų“, – tvirtino D.Čerka, kurio vadovaujama Lietuvos tinklinio federacija per metus sulaukia 180 tūkst. eurų paramos iš valstybės, kai bendras federacijos biudžetas siekia 500 tūkst. eurų.
„Jauni sportininkai palikti likimo valiai“, – teigė S.Jablonskytė, minėjusi savo, kaip buvusios dziudo kovotojos pavyzdį.
D.Gudzinevičiūtė pažymėjo, kad „dabar dideli pinigai fizinio aktyvumo projektams, bet ne federacijoms.“
Buvusi sportinio šaudymo olimpinė čempionė turėjo pasiūlymą, kaip klasifikuoti sportininkus. „Sako, kad čia sovietizmo palikimas, bet jei įvestume „atskyrius“, būtų lengva paskaičiuoti, tai padarytų registras. Dabar kai kuriose federacijose aukšto meistriškumo sportininkams priskiriama 20 atletų, tarp jų itin jaunų“, – sakė ji.
Kone visi D.Gudzinevičiūtės komandos nariai pabrėžė, kad Lietuvos sporte pinigų netrūksta.
„Pinigų tikra daug sporte, bet perskirstymas kelia daug abejonių. Esu tikra, kad galima padaryti efektyviau“, – sakė LTOK prezidentė.
D.Gudzinevičiūtė priminė, kad pastaruoju metu vyko susitikimai su penkiomis partijomis – nekalbėta su Tėvynės Sąjunga-konservatoriais ir Liberalų Sąjūdžiu, o iš Regionų partijos dar laukiama patvirtinimo dėl pateikto pirminio susitarimo.
„Nenorime būti tik „pavežėjai“ kaip „Pravalturas“. Turime žinoti kaip vyksta, – sakė LTOK vadovė. – Mūsų vaidmenį matau didelį, norime dar didesnio.“
D.Šaluga pridūrė: „Daugumos politikų meilė prieš rinkimus ir po jų labai skiriasi, bet darome žingsnius, norime, kad meilė prasidėtų po rinkimų.“
LTOK vadovauti siekusi komanda sukritikavo ir Sporto įstatymą.
Jų oponentai yra priminę, kad D.Gudzinevičiūtės siekiama ketvirtoji kadencija neatitinka gerojo valdymo praktikos, o D.Šaluga daugiau nei prieš dešimtmetį teistas dėl tarpininkavimo kyšininkaujant, kai dar ėjo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
„Yra pertekliniai reikalavimai dėl teistumo iki gyvos galvos ir kadencijų skaičiavimo. Tai pertekliniai reikalavimai“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
Antradienį prie jos komandos pastabų prisidėjo save kaip Vykdomojo komiteto kandidatus pristatę kelių sporto šakų atstovai: Vytautas Palujanskas (fechtavimas), Remigijus Arlauskas (slidinėjimas), Vaidas Budrauskas (ledo ritulys).
Suprasti akimirksniu
- Į LTOK Vykdomojo komiteto narius yra pasiūlyti:
- Asta Šarkauskienė, Simona Krupeckaitė, Vytautas Jasutis, Remigijus Arlauskas, Mantas Marcinkevičius, Darius Šaluga, Inga Navickienė, Darius Čerka, Gintaras Jasiūnas, Mindaugas Griškonis, Sandra Jablonskytė, Gintarė Šakytė, Saulius Binevičius, Vytautas Polujanskas, Edgaras Stankevičius, Saulius Galadauskas, Vaidas Budrauskas, Brigita Virbalytė-Dimšienė, Rokas Milevičius, Vilius Aleliūnas, Elijus Čivilis, Giedrius Gustas, Vytautas Janušaitis, Eglė Balčiūnaitė.
- LTOK Generalinės asamblėjos rinkimų sesija vyks spalio 11 d.
- Teisę balsuoti turi 64 delegatai
Klausimų daugiau turėjo ir Lietuvos orientacinio sporto federacijos vykdantysis direktorius Vilius Aleliūnas, prisistatęs kaip neutralus kandidatas į vykdomojo komiteto narius. Jis klausė, ar ne pernelyg daug aukšto meistriškumo federacijų yra finansuojamos (79) bei LTOK potencialios vadovybės nuomonės apie premijų lygiavą sportininkams ir sportininkams su negalia, o taip ar įmanomas būtų tolygus sporto finansų biudžetas kasmet.
D.Gudzinevičiūtė teigė, kad vertėtų iš vienkartinių fizinio aktyvumo projektams skirtų lėšų dalį nukreipti į masiškumo projektus, vykdomas federacijų.
„Dėl premijų, turėtų būti tie patys kvotų, atrankos sistemų reikalavimai, o tada sąlygos turėtų būti vienodos, atsižvelgus į varžybų rangą“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
„Pinigų sportui yra labai daug, bet jie ne ten nukreipiami“, – dar kartą sporto finansų dalybomis pasisakė D.Šaluga.
