Juozas Bernotas trečiadienio rytą planavo kelionę iš Vilniaus į Kauną antrajam skiepui, bet antradienį vakare burlentininkas gavo elektroninį laišką, kad antroji dozė kol kas atšaukiama.
„Apmaudu, kad taip atsitiko, nes savo keliones į varžybas ir treniruotes dėliojame ir pagal skiepijimo datas, – sakė neseniai iš Europos čempionato Portugalijoje grįžęs J.Bernotas. – Dabar jaučiamės tokie truputį paskiepyti, bet ne iki galo. Tarsi pusiau paskiepyti. O kas bus toliau, – nežinome. Laukiame naujienų.“
Suprasti akimirksniu
- Sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, antros dozės trečiadienį nesulaukė 29 Tokijo olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms besirengiantys sportininkai, jų treneriai ir medikai.
- Tarp turėjusių pasiskiepyti trečiadienį – buriavimo, šaudymo, tekvondo, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, dviračių sporto, tinklinio sporto šakų atstovai bei paralimpiečiai.
- Pirmąja vakcinos doze iš viso paskiepyti 196 asmenys, skiepijimas pirmąja vakcinos doze dar nėra baigtas.
- Antrąja „AstraZeneca“ vakcina dar nebuvo paskiepytas nė vienas sąraše esantis asmuo. 31-as iš jau paskiepytų 196 asmenų gavo „Pfizer-BioNTech“ vakciną, taip pat šios antros šios vakcinos dozės sulaukė 12 žmonių. Visi kiti asmenys buvo skiepijami „AstraZeneca“ vakcina, „Pfizer-BioNTech“ skiepas buvo skirtas vyresniems nei 55 metų asmenims, – pranešė BNS.
Iš viso pirmumo tvarka Lietuvoje planuojama paskiepyti arti trijų šimtų bendros olimpinės rinktinės narių.
Nuo vasario 11 dienos trimis etapais Lietuvos sportininkai buvo skiepijami Antakalnio poliklinikos specialistų, tarp jų ir sporto federacijų tarpininkaujant Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK).
Ne visi atletai skiepijosi. Pavyzdžiui, Justinas Kinderis trečiadienį buvo suplanavęs treniruotę, nes jau buvo persirgęs COVID-19 anksčiau, o tyrimai parodė, kad penkiakovininko organizme dar yra atikūnų kiekis.
2012 metų olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė dar nesiskiepijo, nes nusprendė, kad tai padarys kiek vėliau.
„Aš asmeniškai buvau sąrašo pabaigoje. Gal ir gerai, sprendžiant apie neaiškią dabartinę padėtį, – svarstė šiuolaikinės penkiakovės asė. – Planavome skiepytis, bet neskubėjome. Kai pasipylė neaiški informacija apie „AstraZeneca“, net nežinojau, ką galvoti. Dabar žiūrėsime, ką nuspręs.“
Dauguma atletų ir jų trenerių skiepijosi. Visiems olimpinės rinktinės nariams iki 55 metų amžiaus buvo paskirta „AstraZeneca“ vakcina.
„Mums tas skiepas labai svarbus, – sakė J.Bernotas. – Nuolat reikia vykti į varžybas ir treniruočių stovyklas. Jei susirgtume, nedarbingumo lapelio juk nepasiimtume. Jei sportininkas suserga, iškrenta savaitei ar dviem dėl ligos, o paskui dar reikia atgauti sportinę formą. Ketverių metų darbas gali nueiti velniop.
Gerai reagavome ir į „AstraZeneca“. Nesureikšminome, kuria vakcina skiepijo. Kaip sakoma: geriausia vakcina yra ta, kurią galima gauti greičiausiai. Mes džiaugėmės ta galimybe.“
Po pirmojo skiepo J.Bernotas prasčiau jautėsi neilgai. Po skiepo vakare jam pakilo temperatūra. Kitą dieną burlentininkas jau jautėsi normaliai.
J.Bernotas mielai priimtų ir antrąjį skiepą, bet to negali padaryti, nes antradienį Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, dėl atsargumo laikinai sustabdytas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina.
Informacijos apie vakcinavimo tęsinį dabar neturi ir sportininkų skiepų procesą kontroliuojančios organizacijos.
„Nežinome, kaip bus toliau, nei kokia vakcina bus skiepijami pirmumo tvarka priimti sportininkai“, – sakė LTOK atstovė Lina Motužytė.
Sportininkus skiepijusios Antakalnio poliklinikos atstovė Rūta Vanagienė teigė, jog taip pat neturi informacijos. „Situacija yra neeilinė, laukiame žinių iš ministerijos“, – sakė ji.
Antradienį pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) rekomendaciją vakcinavimą „AstraZeneca“ sustabdžiusios Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Arūnas Dulkys spaudos konferencijoje teigė, kad daugiau žinių turėtų būti ketvirtadienį.
„Noriu tik akcentuoti, kad, kiek žinoma oficialiai, tiek Europos vaistų agentūra, tiek Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad šiandien dar nėra pagrįstų įrodymų, kad vakcina gali padidinti kraujo krešulių riziką. EVA vadovė spaudos konferencijoje antradienį sakė, kad vakcinos nauda nusveria riziką. Tačiau galutinės išvados ir vertinimai bus daromi ketvirtadienį“, – teigė A.Dulkys ir pabrėžė, kad ketvirtadienį bus išvados pagal visą surinktą informaciją, taip pat bus sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų.
Sportininkai turi laiko laukti. Pagal pirminę rekomendaciją nuo pirmojo skiepo iki antrojo turi praeiti nuo keturių iki dvylikos savaičių.
Dabar jau rekomenduojama, kad tarpas tarp skiepų būtų dvylika savaičių.
Taip vakcina veiktų efektyviau, o ir olimpiečiai galėtų jaustis tvirčiau, kad skiepai tikrai dar veiks vasaros antrojoje pusėje, kai liepos 23 dieną Tokijuje prasidės olimpinės žaidynės.
Kiekvienam atletui rūpi ir savos datos. Pavyzdžiui, J.Bernotas po mėnesio varžysis pasaulio buriavimo čempionate Ispanijoje, tad norėtų gauti antrąjį skiepą anksčiau arba vėliau.
31 metų buriuotojui, kuriam pernai gimė pirmagimis Viesulas, svarbiausia, kad skiepas būtų.
„Dabar kiekviena kelionė šiek tiek rizikinga, nes vis reikia prieš skrydį atlikti bent du testus, kartais net vykstant į oro uostą nežinai, ar galėsi grįžti. Namie laukia šeima, kuri irgi nežino, ar tikrai galėsiu grįžti, – sakė J.Bernotas ir pridūrė, kad visiškai pasitikintis vakcina. – Dabar eina 2021-ieji metai. Medicina tiek pažengusi į priekį, kad visiškai ramu.“
