Nuo pažeidžiamų žmonių teisių ir koronaviruso iki pradingusios teniso žvaigždės Peng Shuai – prieš ypatingą renginį Kinijoje, žiemos olimpines žaidynes, į Pekiną skrieja kritikos strėlės.
Po vasario 4–20 dienomis Pekine vyksiančių žiemos olimpinių žaidynių, Pekinas taps pirmuoju pasaulio miestu, surengusiu ir vasaros, ir žiemos olimpines žaidynes, tai išskirtinis įvykis Komunistų partijos valdomai šaliai.
Bet likus porai mėnesių iki žaidynių pradžios Kinijos adresu lekia strėlės.
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė svarstantis diplomatinį boikotą – tai reikštų, jog į Kiniją per žaidynes nevyks jokie oficialūs JAV asmenys.
Panašiu metu 17 mūsų šalies Seimo narių pasirašė kreipimąsi, kuriuo siūlo boikotuoti olimpines žaidynes ne tik Lietuvos politikams, bet ir sportininkams.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pareiškimu atšovė, jog nereikia sporto painioti su politika, užsitraukti Tarptautinio olimpinio komiteto sankcijų ir atimti iš atletų galimybes startuoti vienose svarbiausių karjeros varžybų.
Tad Lietuvos sportininkų žiemos olimpinėse žaidynėse bus apie tuziną.
O štai Lietuvos valdžios atstovų Pekine, regis, nebus nė vieno.
Į Tokiją vyko, į Pekiną – neketina
„Aš nevyksiu, kiek žinau tokių planų neturi ir kiti Vyriausybės atstovai“, – 15min sakė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto (ŠMS) ministrė Jurgita Šiugždinienė, plačiau nekomentavusi sprendimo.
Patvirtinta, kad Kiniją nekeliaus ir Linas Obcarskas – viceministras, skridęs į Tokiją per šiemet vykusias vasaros olimpines žaidynes.
Planuojama, jog Lietuva deleguos į Pekiną 12–13 savo šalies sportininkų.
Galutinė sudėtis dar nėra aiški, bet Pekine turėtų varžytis penki biatlonininkai, keturi slidininkai, du kalnų slidininkai ir ledo šokėjų pora.
Pastarosiose žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange aukščiausią vietą – tryliktąją – užėmė biatlonininkas Tomas Kaukėnas, sėkmingiausiai pasirodęs persekiojimo lenktynėse.
Pekine į aukščiausią tarp lietuvių vietą būtų pretendavę Lietuvos ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius, metų pradžioje užėmę 15 vietą pasaulio čempionate ir iškovoję olimpinį kelialapį.
Bet šalies prezidentas Gitanas Nausėda atmetė A.Reed pilietybės prašymą, tad dabartinėje situacijoje Lietuva galės deleguoti silpnesnę porą.
Kas tepa Kinijos mundurą?
Šią savaitę Kinijos valdžios atstovai pasidžiaugė, kad kvietimą dalyvauti žiemos olimpinėse žaidynėse priėmė Vladimiras Putinas – vadovas šalies, kurios sportininkai dėl valstybiniu lygiu vykdytos dopingo programos turi varžytis su neutralia vėliava, o po triumfo negali klausytis Rusijos himno.
Kitaip nei V.Putinas, kelių Vakarų valstybių lyderiai užsiminė apie galimą žaidynių boikotą.
Žmonių teisių gynėjai dar pernai pradėjo agituoti taip pasielgti dėl Kinijos elgesio su šalies etninių mažumų atstovais. Skaičiuojama, kad mažiausiai vienas milijonas uigūrų buvo siunčiami į savotiškas perauklėjimo stovyklas Sindziange.
Kinijos priespaudą jaučia ir Tibeto bei Honkongo gyventojai.
COVID-19 pandemija nepalengvina pasirengimo. Žiemos olimpinės žaidynės nebuvo perkeltos, kaip vasaros Tokijuje, bet kinų laukia dideli iššūkiai – planuojama, kad apie 3 tūkst. sportininkų pateks į savotišką burbulą, po jį judėti laisviau galės tik paskiepyti atletai, o kitiems teks užsidaryti į trijų savaičių karantiną. Į arenas ir tribūnas galės patekti tik vietos žiūrovai.
Pastarasis skandalas dėl Kinijos sporto kilo šio mėnesio pradžioje, kai buvusi pirmoji teniso raketė Peng Shuai apkaltino seksualine prievarta vieną buvusį Komunistų partijos lyderių.
Po 35 metų tenisininkės, tris kartus dalyvavusios olimpinėse žaidynėse, pareiškimo apie ją nieko nesigirdėjo dvi savaites, nors į Kiniją iš viso pasaulio sklido nerimo kupini klausimai. Pasaulio teniso federacija pagrasino nutraukti veiklą Kinijoje, jei nebus užtikrintas žaidėjos saugumas.
Peng Shuai vėliau atsirado, buvo parodyti jos vaizdo įrašai valstybinėje televizijoje ir pokalbis su Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu Thomu Bachu. Nors tenisininkė sakė esanti saugi, nerimo dėl jos likimo lieka.
