„Europe active“ prezidentas Davidas Stalkeris į Lietuvos vyriausybės vadovę ir ministrę kreipėsi dėl šiuo metu ministerijoje rengiamos naujos sporto įstatymo redakcijos. Joje numatoma, kad fizinio aktyvumo specialistais ir treneriais galėtų dirbti tik asmenys įgiję bakalauro laipsnį aukštosiose mokyklose su sporto pakraipos studijomis. Tokia įstatymo nuostata reikštų visišką sporto ir sveikatingumo sektoriaus kolapsą.
„Eurobarometro 2018 m. tyrimas atskleidė, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nesimankština ir nesportuoja. O tai yra gerokai prastesnis rezultatas nei bendras ES vidurkis. Visas ES šalių Vyriausybes ne kartą informavome ir įspėjome, kad pasirūpintų sveikatingumo ir sporto sektoriumi, kuris bus kritiškai svarbus atsikratant ilgalaikių COVID-19 pasekmių“, – sakė „Europe active“ prezidentas D.Stalkeris.
Be to, organizacijos vadovas atkreipia dėmesį, jog bendradarbiaujant su Europos Komisija jau yra sukurta sveikatingumo ir sporto trenerių kvalifikacijų, atestavimo ir sertifikavimo sistema, kuri pripažįstama daugumoje ES šalių. Kuria siekiama bendro ES tikslo – didinti Europos gyventojų mobilumą, padėti jiems įgyti naujus gebėjimus ir matuoti kvalifikaciją ne pagal metus praleistus mokymo įstaigoje, bet pagal įgytas žinias, kurios būtų tikrinamos remiantis ES standartais.
„Naujai parengtas įstatymo projektas skaudžiai atsilieptų Lietuvos visuomenės ilgalaikei fizinei ir emocinei sveikatai. Sunku suvokti, kodėl Lietuvoje sveikatingumo ir sporto sritis ne tik ignoruojama, tačiau ir bandoma sunaikinti tai, kas jau sukurta. Visiškai nesiorientuojama į ES praktiką. Juk fizinis aktyvumas – tai raktas į didesnį žmonių darbinį ir socialinį aktyvumą, produktyvumą bei mažesnes sveikatos apsaugos išlaidas ateityje“, – teigė Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Vidmantas Šiugždinis.
ES institucijose labai daug kalbama apie ilgalaikę neigiamą pandemijos įtaką visuomenės sveikatai ir jau užsimenama apie naują – nejudrumo pandemiją. Todėl būtina jau dabar pradėti galvoti ne apie tai, kaip šiandien gydyti sergančius ar neužkrėsti naujų žmonių, bet ir kaip mažinti ilgalaikes neigiamas pasekmes gyventojų sveikatai ateityje. Tam Lietuvai reikės ne tik paruošti daug naujų specialistų, bet ir įtraukti jau esamus profesionalus bei kviesti įgijusius atitinkamas žinias užsienyje.
LSKA ragina Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų ir bendromis pastangomis pasiekti, kad sporto ir sveikatingumo klubai ne tik būtų kuo skubiau atidaryti, tačiau ir sulauktų antro finansinės paramos paketo. Juolab, kad daugelis pasaulio ir Europos tyrimų parodė, jog užsikrėtimų skaičius Covid-19 sveikatingumo klubuose yra ypač žemas.
