Papildomi pinigai labai pagerins klubų finansinę padėtį ir trečdaliu padidins savivaldybės anksčiau jau skirtą paramą 2017 metams.
„Dar negavome pinigų, bet judama ta linkme, kad jų sulauksime. Šiuo metu yra tvarkomi formalumai, bet tai yra normalu tokiais atvejais“, – sakė Vilniaus „Žalgirio“ vadovė Vilma Venslovaitienė.
„Gavome žodinį patvirtinimą, kad parama neturėtų užtrukti“, – teigė ir „Lietuvos ryto“ direktoriaus pavaduotojas Martynas Purlys.
2017 metais Vilniaus miestas „Lietuvos ryto“ klubui buvo skyręs 1,158 mln. eurų dotaciją, futbolo komandai „Žalgiris“ – 868 tūkst. eurų.
Netrukus prisidės dar po pusė milijono eurų, dėl kurių pastaruosius kelis mėnesius buvo išsipūtęs didelis politinis burbulas.
Milijonas įstrigo dėl vieno žodžio?
Vilniaus taryba dar rugpjūčio 30-ąją, prieštaraujant merui Remigijui Šimašiui ir liberalams, nutarė papildomai skirti sostinės „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ klubams milijoną eurų.
„Diskusija dėl finansavimo klubams padidinimo vyko jau seniai, – priminė vienas iš papildomos paramos skyrimo klubams iniciatorių Vilniaus miesto tarybos narys Adomas Bužinskas. – Iki šiol didžiausi to iniciatoriai buvo Liberalų sąjūdžio atstovai. Mes (konservatoriai, red.) ilgai buvome skeptiški krepšinio klubo atžvilgiu, kuomet „Lietuvos ryto“ komandai vadovavo Gedvydas Vainauskas. Tačiau, pasikeitus klube vadovybei, reagavus į tuometinių koalicijos partnerių nuomonę didinti paramą klubams, pateikėme projektą.
Gaila, kad visa tai virto į kolegų politines batalijas, bet priežasčių padidinti paramą yra nemažai: Vilniaus „Žalgiris“ turi didelių ambicijų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, nepaisant to, kad šio sezono pabaiga nesusiklostė sėkmingai. „Žalgirio“ biudžeto didžiąją dalį sudaro savivaldybės parama, tad dabar jiems bus lengviau planuoti biudžetą ir prisivilioti naujų žaidėjų.
„Lietuvos ryte“ pasikeitus vadovybei procesai tapo skaidresni, dabar žinome, į ką investuojame pinigus.“
Nors miesto taryba balsavo už papildomą paramą dar rugpjūčio pabaigoje, pinigų pervedimui buvo reikalingos kelios sąlygos.
Pirmiausia, klubai turėjo padidinti savivaldybės dalį.
„Lietuvos rytas“ tai iškart padarė, kai perėmė pasitraukusio Antano Guogos dalį. Dabar 40 proc. klubo dalies valdo komandos direktorius Darius Gudelis, tiek pat dalių turi ir Vilniaus savivaldybė, 10 proc. viešosios įstaigos priklauso krepšininkui Linui Kleizai, po 5 proc. turi verslininko Jordano Kenstavičiaus bendrovė „Norvelita“ bei krepšinio klubas „Perlas“.
Savivaldybė perėmė ir „Žalgirio“ direktorės V.Venslovaitienės dalininko teises, suteikiančias 1 iš 14 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime.
„Nors klubai iškart įvykdė savivaldybės reikalavimus, sostinės administracija sustabdė pinigų skyrimą dėl protokolinių dalykų, – aiškino A.Bužinskas. – Protokoliniame nutarime buvo žodis „balsų“, o klubai turi ne „balsus“, o „dalis“. Tai buvo pagrindinė kliūtis, kodėl šis klausimas užsitęsė beveik pusę metų.
Kai tarybos pastarajame posėdyje buvo sukeisti žodžiai, šie niuansai buvo išspręsti.“
Įsikišo ir Konkurencijos tarnyba
Klubai jau buvo beveik praradę viltį, nes rugsėjį įsipynė ir Konkurencijos tarnyba, informavusi Vilniaus miesto savivaldybę, kad viešosioms įstaigoms „Krepšinio rytas“ ir Vilniaus miesto futbolo draugija „Žalgiris“ numatyta papildoma parama gali būti laikoma valstybės pagalba, apie kurią būtina iš anksto informuoti Europos Komisiją (EK).
Vilniaus miesto savivaldybei išsiųstame rašte Konkurencijos taryba atkreipė sostinės politikų dėmesį, kad profesionalūs sporto klubai vykdo ūkinę veiklą (dalyvauja varžybose, parduoda bilietus, varžybų transliavimo teises ir atributiką, pasirašo žaidėjų perėjimo susitarimus, teikia reklamos paslaugas), todėl yra laikomi ūkio subjektais, kuriems taikomos konkurencijos taisyklės.
Tačiau, A.Bužinsko teigimu, staiga pasirodžiusi Konkurencijos tarnyba, greitai ir atsitraukė.
„Matėme jų raštą, bet tai liečia visus Lietuvos sporto klubus, ne tik sostinės. Vilnius nėra dosniausiai remiantis savo sportą, nors pagal trejų metų sutartį ir įsipareigojo skirti 7 mln. eurų, – kalbėjo Vilniaus tarybos narys. – Šiuo atveju turbūt savivaldybės turėtų kreiptis ir išsiaiškinti.
Artėja kitų metų biudžetas ir savivaldybės vėl skirs pinigų – parama neturėtų mažėti.
Kiek domėjausi, Europos Komisija yra išaiškinusi, jog savivaldybių parama klubams yra galima, nes ne tik Lietuvoje miestai remia savo klubus. Tokių situacijų buvo ir užsienyje, kur buvo patvirtinta, jog miestų tarybos gali skirti paramą, jei už tai balsuoja.
Konkurencijos raštas tuo ir baigėsi, nes tai buvo ne sprendimas, bet nuomonės pareiškimas. Artėja kitų metų biudžetas ir savivaldybės vėl skirs pinigų – parama neturėtų mažėti.“
Užduotis – išleisti po pusę milijono per mėnesį
Pagal ilgalaikę sutartį ir 2018 metams „Lietuvos rytas“ turėtų gauti 1,158 mln. eurų dotaciją – tai sudaro daugiau nei ketvirtadalį planuojamo klubo biudžeto.
Naują trenerį Aurelijų Skarbalių šią savaitę suradęs „Žalgiris“ kitais metais vėl gali tikėtis 868 tūkst. eurų. Ar šie klubai galės vėl tikėtis gauti po papildomą pusę milijono, Vilniaus taryba vėl spręs 2018 metais.
Šių metų istorijoje klubams liko žingsnis panaudoti papildomą paramą iki 2017 metų pabaigos, kaip numato įstatymas.
„Nekils problemų, nes turime įsipareigojimų žaidėjams ir treneriams. Savivaldybei pateiktoje sąmatoje jau esame įvardiję, kur išleistume tuos pinigus“, – sakė „Lietuvos ryto“ atstovas M.Purlys.
Tuo tarpu „Žalgirio“ vadovė neatskleidė, kaip panaudos papildomą miesto paramą.
„Tai yra neplaniniai pinigai, todėl mes galime tik pasakyti „ačiū“. Jie nebuvo įtraukti į mūsų biudžetą. Gautus pinigus panaudosime pagal sutarties sąlygas. Jau yra numatyta, kam juos išleisime, bet mes neprivalome to atskleisti“, – sakė V.Venslovaitienė.
