„Turbūt dėl taktikos, – kodėl prasidėjo ginčai vienoje iš daugiausiai titulų laimėjusių šalies rinktinių svarstė V.Gecevičius. – Žaidėjai buvo pripratę treniruotis vienaip, mano filosofija buvo kitokia. Bet kiek trenerių – tiek ir nuomonių. Taip pat ir su žaidėjais.“
„Trenerio darbas, mano galva, yra vertinamas pagal medalius ir užimtas vietas. Gali dirbti tris kartus kasdien arba gulėti paplūdimyje kas antrą dieną – jei nuvažiavai ir parsivežei medalius, niekam juk neįdomu, kaip ten ruošeisi. Jeigu neiškovojai medalių – tada blogai, jeigu iškovojai – aš galvoju, kad gerai“, – pridūrė pašnekovas.
Laimėjo auksą
Vos prieš tris savaites jis kartu su Lietuvos vyrų golbolo rinktine šoko pergalės šokį Europos čempionate. Stipriausios senojo žemyno komandos vardą lietuviai susigrąžino po 4-erių metų pertraukos.
Tokijo paralimpinėse žaidynėse taip pat buvo laimėtas medalis – bronzos, tačiau komandos viduje degė laužai.
„Nuomonės su žaidėjais dėl pasiruošimo ir dėl treniruočių išsiskyrė dar neprasidėjus olimpiadai. Dėl to ir startas žaidynėse buvo toks sunkus“, – prisiminė V.Gecevičius.
Viena paralimpinių žaidynių favoričių Lietuvos rinktinė žygį Tokijuje pradėjo pralaimėjimu 2:11 Brazilijai. Vėliau nepavyko įveikti ir Alžyro 7:7, o po dar vienos skaudžios nesėkmės 2:10 šeimininkei Japonijai buvo iškilęs rimtas pavojus nepatekti net į atkrintamąsias.
„Tai, kaip mes pradėjome olimpiadą – taip žaisti negalima. Turėjome ne vieną pokalbį. Reikėjo mums visiems – ir man, ir žaidėjams – rasti kelią. Ir mums pavyko tai padaryti. Iš šalies gal atrodo paprasta, bet viduje teko ieškoti visokiausių variantų“, – pabrėžė V.Gecevičius.
Prie sienos priremti lietuviai, po karštų diskusijų komandos viduje, atsitiesė, laimėjo lemiamą mūšį prieš pasaulio vicečempionę JAV 13:3 ir dramatiškai pateko į atkrintamąsias.
Lemiamose kovose V.Gecevičiaus auklėtiniai jau suklupo tik sykį – pusfinalyje 5:9 nusileido planetos čempionams brazilams, ir nors neapgynė paralimpinių žaidynių nugalėtojų titulo, į Tėvynę grįžo su bronza.
Po paralimpinių žaidynių lietuviai lapkričio viduryje triumfavo Europos pirmenybėse, savo žemyne iškovodami penktąjį aukso medalį istorijoje ir pirmąjį nuo 2017 metų.
„Manau, rezultatai buvo tikrai geri. Pirma vieta Europos čempionate nepilna sudėtimi. Aišku, Tokijuje buvo galima geriau pasirodyti – laimėti auksą“, – apibendrino V.Gecevičius.
Baigėsi ciklas
Pasibaigus olimpiniam ciklui, trenerio sutartis baigėsi ir Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF) nusprendė jos nepratęsti.
„Yra paralimpinis ciklas. Pabaigėme su Valdu. Dėkojame jam už pergales, kurios nudžiugino ne tik mūsų mažą bendruomenę, bet ir visą Lietuvą. Be Valdo šių pasiekimų tikrai nebūtų“, – kalbėdamas su15min treneriui dėkojo LASF prezidentas Arnoldas Januškevičius.
Jis nenorėjo plačiau paaiškinti, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.
„Tiesiog kartu su komanda verčiame naują lapą ir pradedame kitą paralimpinį ciklą su kitais tikslais, kitu nusiteikimu ir kita perspektyva, – atsakė A.Januškevičius. – Tai yra visos mūsų paralimpinės bendruomenės sprendimas. Tokius svarbius ir sunkius sprendimus priima ne vienas LASF prezidentas, ne vienas žaidėjas ar viena komanda – tai visos mūsų bendruomenės sprendimas.“
Naujo trenerio Lietuvos golbolo rinktinei reikės jau kitą mėnesį – sausį prasidės tarptautinis turnyras, o birželį lauks ir pasaulio čempionatas.
Ar LASF turi kitą kandidatą? „Į šitą klausimą šiandien nenorėčiau atsakyti, – teigė A.Januškevičius. – Apie rinktinės trenerį artimiausiu metu bus pranešta viešai.“
Jis pridūrė, kad tikslai rinktinei ir naujajam treneriui nesikeis: „Lietuvos golbolo rinktinė yra paralimpinio sporto elite, todėl šiai komandai visada keliami tik patys aukščiausi tikslai.“
Nenustebino
Vieno golbolo rinktinės lyderių – Nerijaus Montvydo – sutarties su V.Gecevičiumi nepratęsimas nenustebino.
„Man tai nebuvo kažkokia naujiena – žaidžiant rinktinėje pasikeitė jau ne vienas treneris. Gal jau koks penktas. Matyt, jau esu prie to pripratęs. Bus kažkoks naujas treneris – dirbsime su juo. Nežinau, jeigu federacija priėmė tokį sprendimą, matyt, turėjo kažkokių priežasčių“, – pečiais traukė rezultatyviausias auksinio rinktinės žygio šių metų Europos čempionate golbolininkas.
Paklaustas apie V.Gecevičiaus minėtus nesutarimus su žaidėjais, N.Montvydas nenorėjo jų sureikšminti.
„Aš nepavadinčiau to konfliktais. Gal su kai kuriais žaidėjais, bet neįvardinčiau to priežastimi. Nemanau, kad buvo kažkokie dideli pykčiai ar ginčai“, – teigė vienas rinktinės lyderių.
Ateitis – neaiški
V.Gecevičius į golbolą prieš dvejus metus netikėtai pasuko iš krepšinio. Prieš tai jis asistavo Rūteniui Paulauskui Vilniaus TEO klube, kai šis sėkmingai varžėsi moterų Eurolygoje, trumpai pats treniravo Vilniaus „Kibirkštį“ ir net 7 metus dirbo moterų rinktinės administratoriumi.
„Kaip netikėtai prasidėjo mano karjera golbole, taip netikėtai ji ir baigėsi“, – reziumavo V.Gecevičius.
„Manau, galiu išeiti aukštai pakelta galva. Kiek turnyrų žaidėme, tiek medalių laimėjome. Galiu ramia sąžine palikti kitiems rinktinės trenerio darbą“, – pridūrė pašnekovas.
Ką veiks ateityje – grįš į krepšinį ar ieškosis kito darbo golbole – jis dar negalėjo atsakyti.
„Nebėra ką treniruoti. Golbolo nėra, krepšinyje – irgi nėra komandų. Nežinau, viskas nauja. Noriu dabar pailsėti, susidėlioti mintis. Kai toks amžius, su darbais nėra paprasta ir lengva", – atsiduso 60-metis treneris.
Jis netiki, kad gali sulaukti skambučių iš kitų golbolo rinktinių, nors tokios galimybės neatsisakytų.
„Visus pasiūlymus priimu. Pirmiausia – šnekėčiau, vėliau žiūrėčiau, ką daryti. Tačiau čia – retorinis klausimas. Visos golbolo rinktinės turi gerus trenerius ir juos saugo. Brazilų treneris, jei neklystu, dirba nuo 2002 metų. Net ir tos rinktinės, kurios iškrenta iš aukščiausios lygos, palieka tuos pačius trenerius“, – pokalbį užbaigė V.Gecevičius.
Per dvejus metus prie Lietuvos golbolo rinktinės vairo jis laimėjo bronzą paralimpinėse žaidynėse ir auksą bei dar vieną bronzą Europos pirmenybėse.
