LTOK Vykdomasis komitetas patvirtino 2018 metų projektą, kuriame svarbiausia suma vėl panaši į stipriausios Lietuvos krepšinio komandos Kauno „Žalgirio“ biudžetą (8,5 mln. eurų išlaidų 2017-2018 m. krepšinio sezonui).
LTOK planuoja operuoti kiek daugiau pinigų nei LKL čempionai, bet kiek mažiau nei pats surinko pernai.
8,88 mln. eurų planuojama surinkti pajamų, iš kurių 94 proc. sudarys UAB „Olifėjos“ pinigai.
Šalies įstatymu numatyta, kad 8 proc. nuo loterijų bendrovės išplatintų bilietų apyvartos atitenka LTOK. Šiemet olimpinis judėjimas taip planuoja sulaukti 5,9 mln. eurų, o dar 2,45 mln. eurų turėtų prisidėti iš „Olifėjos“ dividendų.
Likusią LTOK pajamų dalį – 530 tūkst. eurų – sudarys Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) ir Europos olimpinio komiteto subsidijos.
Valdydama apie pusę viso šalies sporto banko pinigų LTOK norėtų ir toliau likti savarankiškas.
Kūno kultūros ir sporto departamentas šį mėnesį pateko į sporto federacijų ugnį, kai kilo nepasitenkinimo banga dėl finansavimo kriterijų ir formulių skirstant 6,3 mln. eurų sumą aukšto meistriškumo programoms.
Pagal KKSD kriterijus daugiausiai dėmesio gavo neolimpinės sporto šakos, o mes žiūrime tik į olimpines žaidynes.
KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius siūlo sudaryti bendrą sporto katilą, kuriame suktųsi apie 18 mln. eurų, bet LTOK apie tai nenori nieko girdėti, nes yra atsakinga tik už olimpines sporto šakas.
„Valstybės lėšos yra valstybės lėšos, o mes vis dėlto dirbame pagal olimpinę chartiją ir savo įstatus, todėl mūsų finansavimo kriterijai yra nusistovėję, – sakė D.Gudzinevičiūtė. – Girdime pasiūlymus, bet jie prieštarauja mūsų principams.
Valstybės tarnautojai turėtų suprasti, kad olimpinio komiteto nepriklausomybė yra svarbi ne tik mums, bet visai šaliai.
Siūlymas taikyti bendrus kriterijus jau girdėtas anksčiau, bet jis yra keistas, nes tikslai yra skirtingi. Dabar pagal KKSD kriterijus daugiausiai dėmesio gavo neolimpinės sporto šakos, o mes žiūrime tik į olimpines žaidynes.“
D.Gudzinevičiūtė užsiminė apie galimą politinį spaudimą dėl pinigų dalybų su KKSD, bet tokiu atveju, anot LTOK prezidentės, grėstų dar didesnės problemos.
„Ne vienas olimpinis komitetas jau buvo suspenduotas, o sportininkams nebuvo leidžiama startuoti, – apie Tarptautinio olimpinio komiteto įtaką sakė D.Gudzinevičiūtė. – Tikiuosi, kad tai nenutiks.“
Ją visiškai palaiko kiti LTOK Vykdomojo komiteto nariai, tarp jų Romualdas Bakutis.
Sukritikavęs KKSD dėl sporto reformų LTOK viceprezidentas, kuris yra ir Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas, kalbėjo panašiai. „LTOK negali tapti gelbėjimo ratu valstybinių institucijų padarytiems sprendimams ar klaidoms“, – sakė R.Bakutis.
Iš savo biudžeto LTOK olimpinio sporto finansavimui ketina skirti beveik 6 mln. eurų.
Iš jų programai „Tokijas 2020“ bus skirta 3,6 mln. eurų, dar 1,3 mln. olimpinių sporto šakų federacijų plėtros finansavimui, 720 tūkst. – sporto žaidimų programai, 45 tūkst. apdovanojimams, 118 tūkst. – organizacinei veiklai.
LTOK direktorato veiklai finansuoti planuojama išleisti 544 tūkst. eurų.
Lieka dar beveik 3 mln. eurų. Iš jų 736 tūkst. eurų olimpinių programų finansavimo olimpinio švietimo programa – 395 tūkst., Tarptautinio bendradarbiavimo programa – 98 tūkst., žurnalas „Olimpinė panorama“, interneto svetainė ir „Sportas“ – 68 tūkst. ir t.t.
LTOK direktorato veiklai finansuoti planuojama išleisti 544 tūkst. eurų, iš kurių 210 tūkst. eurų – darbuotojų finansavimui, 140 tūkst. – LTOK būstinės ir transporto išlaikymui, 54 tūkst. eurų – viešiesiems ryšiams.
530 tūkst. IOC subsidijų ketinama panaudoti olimpinio sporto ir švietimo programoms, dar 190 tūkst. eurų skirti skėtinėms sporto asociacijoms, tokioms, kaip Parolimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, „Sportas visiems“.
2017 metais LTOK išlaidos buvo didesnės ir siekė 9,3 mln. eurų.
„Tad šiemet teks gyventi kukliau“, – reziumavo LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša, juokais paraginęs LTOK Vykdomojo komiteto narius pirkti loterijų bilietus – esą taip ir olimpinis pinigų iždas padidėtų.
