Šarūno Stepukonio lošimų istorija klostosi kaip dramatiškos rungtynės, bet siužetas nepatinka didžiosioms Lietuvos sporto organizacijoms ir klubams.
Po to, kai investicijų bendrovė „BaltCap“ apkaltino savo buvusį partnerį galimai pasisavinus apie 40 mln. eurų, atsivėrė Pandoros skrynia.
Š.Stepukonio aistra lošimams, „Olympic Casino Group Baltija“ atsakomybės nepripažinimas ir kitų priklausomybę turinčių žmonių nuopuolių istorijos atsirito iki Seimo.
Ten pirmadienį įregistruotos įstatymo pataisos, siūlančios nuo 2025 metų dar labiau griežtinti lošimų reklamą.
Pataisų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė pusšimtis parlamentarų.
Tarp jų – Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė, atskirai siūlanti kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų – visiškai uždrausti reklamą Laisvės frakcijos atstovė siūlo nuo 2028 metų sausio.
Pataisos būtų svarstomos Seimo pavasario sesijoje, bet politikų iniciatyva jau dabar neramina dalį Lietuvos sporto federacijų, lygų ir klubų.
Lažybų reklamų draudimas ženkliai sumažintų jų pinigines – vienų daugiau, kitų – mažiau.
Suma – lyg vieno Kauno „Žalgirio“ lyderių
Lažybų reklamos tankiausiai sukasi Lietuvos krepšinio lygoje.
Jos pačios pavadinimas yra „Betsafe-LKL“, dar keturi klubai savo rėmėjus reklamuoja tokiu pačiu ryškiu būdu: Utenos „Uniclub Casino – Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“ ir Kėdainių „Nevėžis-Optibet“.
Be to, ir kitos komandos, tarp jų Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Rytas“ Klaipėdos „Neptūnas“, yra remiamos lažybų bendrovių ir reklamuoja jas kitose pozicijose – pavyzdžiui, ant žalgiriečių aprangų iš nugaros pusės yra užrašas: „Top Sport“.
„Betsafe-LKL“ prezidento Remigijaus Milašiaus teigimu, lažybų reklama lygai ir klubams atneša daugiau nei 2 mln. eurų per sezoną.
Iš viso vienuolika klubų bendrai sudėjus šį sezoną planuoja surinkti apie 30 mln. eurų bendrą biudžetą, o pati lyga – apie 4 mln. eurų.
„Suma tikrai didelė, – apie lažybininkų indėlį sakė R.Milašius. – Mes jau atlaikėme vieną smūgį, kai buvo uždrausta alkoholio reklama, o pažadai kompensuoti nebuvo išpildyti.
Šįkart tai būtų smūgis žemiau juostos, nes reklaminė rinkos dalis yra labai sudėtinga – naujus vardus pritraukti itin sunku. Neramu, kad bendras čempionato lygis gali kristi, mes nusirisime ten, kur buvome daug metų atgal.“
Lažybų bendrovių parama klubams labai skirtinga.
Pavyzdžiui, Kauno „Žalgiris“ prieš sezoną pristatė 13 mln. eurų biudžeto ambicijas. Iš jų apie apie 4,1 mln. eurų turėtų sudaryti partnerių ir reklamos pajamos. Lažybininkų dalis yra komercinė paslaptis, bet 15min šaltinių teigimu, šį sezoną tai gali būti apie 500 tūkst. eurų suma.
Tai būtų arti 4 proc. viso Lietuvos čempionų biudžeto arba kitaip: vieno iš svarbiausių žaidėjų (trečio-ketvirto pagal algos dydį) metinis atlyginimas.
„Kauno „Žalgirio“ tiek krepšinio, tiek futbolo klubų reakcija į tokį siūlymą turbūt sutampa su daugumos sporto organizacijų požiūriu, – teigiama 15min atsiųstame Kauno „Žalgirio“ klubo pareiškime. – Lažybų bendrovės remia daugumą pagrindinių šalies krepšinio ar futbolo lygų, jų parama sudaro nemenką dalį lygų ir jų klubų biudžetų. Tad įstatymo pakeitimai ženkliai pablogintų ne tik Kauno „Žalgirio“, bet ir kitų sporto klubų finansinę padėtį. Šios srities atstovai visada buvo svarbūs mūsų partneriai, todėl norime išlaikyti glaudų bendradarbiavimą ir ateityje.
Blogiausio scenarijaus atveju prarastume vieno stambiausių rėmėjų paramą. Istoriškai šio sektoriaus indėlis sudaro apie 20 proc. nuo bendrų lėšų, gaunamų iš partnerių ir rėmėjų, o tai yra pakankamai ženkli Kauno „Žalgirio“ biudžeto dalis.“
Žemesnio kalibro klubų, bet į pavadinimus savo rėmėjus klijuojančių klubų – Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ ir Jonavos „CBet“ pajamos iš lažybų bendrovių, pasak 15min šaltinių, galėtų būti apie 120 tūkst. eurų. Bet šių komandų ir biudžetai sukasi maždaug apie milijoną eurų, tad procentinė išraiška gali būti apie 10 proc. viso biudžeto.
„Tik pažiūrėkite, kiek komandų remia lažybų bendrovės, – sakė „7bet-Lietkabelio“ direktorius Martynas Purlys. – Pagal tai galite suprasti, kokią dalį jos skiria rėmimui.
Jau dabar reklamuojant leistinas tik vardo naudojimas ir tą daryti gali tik Lietuvoje registruotos lažybų bendrovės. Jei bus dar griežtesni ribojimai, tai būtų tiesioginis krepšinio žlugdymas, nes mažesnių biudžetų klubai taptų nekonkurencingi, daug lietuvių krepšininkų išvažiuotų rungtyniauti į užsienio šalis. O kas dėl to nukentėtų? Tai – Lietuvos sirgaliai.
Ar tikrai verta eiti per draudimus? Ar tikrai tai tinkamas kelias šiais laikais? Ar teisiškai jau įrodyta, kad Stepukonio iššvaistyti milijonai nuplaukė per lošimų bendrovę? Turėtume eiti per įstatymo raides, o kai bus įrodyta, kad pinigai pralošti, tada bus kita kalba, nes dabar remiamės prielaidomis.“
Pasak M.Purlio, 2 mln. eurų biudžetu operuojantis Panevėžio klubas laikosi ant trijų paramos pamatų – savivaldybės, „Lietkabelio“ ir „7bet“ bendrovių.
Jis siūlo politikams rinktis prevencijų, bet ne draudimų kelią.
„Gal tada uždraudžiame visą reklamą ir tampame Šventąja valstybe kaip Vatikanas?“, – karščiavosi M.Purlys.
Krepšinyje lažybų bendrovių pinigai pasiekia įvairiausias organizacijas – nuo mėgėjų krepšinio lygų iki Lietuvos krepšinio federacijos (LKF). Pastarąją remia „Betsafe“.
„Mums jų dalis yra svarbi, nors procentiškai gal taip neatrodo – apie 4-5 proc. viso biudžeto, – sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. – Tačiau iš paramos tiekėjų tai sudaro 25 proc. pajamų – tai jau reikšminga dalis.“
M.Balčiūnas teigė, kad suvokiant lošimų rizikas, verta atsižvelgti ir į tai, kad lažybų pinigai padeda augti krepšinio organizacijoms.
„Dabar didelis nerimas, nes iš principo sporto augimas labai katalizuojamas lažybų bendrovių, ir taip yra ne tik Lietuvoje, – sakė LKF generalinis sekretorius. – Pas mus buvo ir dar yra balansas – taikoma daug apribojimų, bet sportui palikta galimybė turėti partnerius. Minimaliausios sąlygos bendradarbiavimui dar yra likusios. Suprantu politikų rūpestį dėl to atvejo (Š.Stepukonio), bet ten sporto lažybos yra niekuo dėtos. Tai vienetinis atvejis, kurio negali traktuoti kaip visumos.
Tai labiau nesuderinto institucijų mechanizmo pasekmė. Mes nuogąstaujame, kad kažkas, norėdamas dėmesio ir turėdamas įrankių korekcijoms, gali pridaryti problemų šalies sportui.“
Futbolo akimis: „Situacija dviprasmiška“
Lietuvos futbolo klubuose sukasi mažiau lažybų bendrovių pinigų, bet A lygos svarbiausias rėmėjas yra „Top Sport“, remiantis ir „Kauno Žalgirio“ klubą, o Vilniaus „Žalgirio“ viena svarbiausių rėmėjų šiemet yra „Betsafe“.
„Situacija – dviprasmiška, – aktualijas Seime vertino Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius. – Suprantu visuomenės nepasitenkinimą dėl praloštų pinigų, bet reguliacija neužtikrina visko – alkoholis ar tabakas vartojamas, dažnai randama būdų, kaip apeiti draudimus, – yra žinoma atvejų, kaip lietuvių pinigai per visokius VPN nukeliauja į užsienio lažybų bendrovių sąskaitas, – bent jau girdime tai iš mūsų lažybų atstovų.
Mano nuomone, reguliavimas yra reikalingas, bet daug klubų ir federacijų atsidurtų sudėtingoje padėtyje. Kai buvo uždrausta alkoholio reklama, sporto organizacijų pajamos labai sumažėjo. Būtų gerai, jei būtų kalbama apie kompensacinius mechanizmus, nes daliai klubų, ypač Vilniaus „Žalgiriui“, tai gali būti ženklus praradimas. Nacionalinė sporto agentūra skirsto valstybinę paramą, bet privačios lygos ar klubai iš ten negauna lėšų. Be to, lažybų bendrovės remia įvairias tinklalaides, kuriose daug kalbama apie futbolą – jei nebus lažybų reklamos, mažės ir sirgalius dominančių pokalbių apie futbolą.“
E.Stankevičius teigė, kad šiuo metu iš pagrindinės rėmėjos „Top Sport“ LFF gauna panašiai tokią pat paramos dalį, kaip iš valstybės per Sporto agentūrą. O iš jos šiemet atriekta 306 tūkst. eurų.
Bendrame LFF biudžete tai sudarytų kelis procentus pajamų.
„Top Sport“ tapo ir generaline A lygos rėmėja, o šios bendrovės savininkas Gintaras Staniulis šią savaitę patvirtintas A lygos naujuoju prezidentu.
Vilniaus „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė teigė šiuo metu užsiėmusi komandos komplektacija ir žadėjo pakomentuoti aktualijas kitą savaitę. 2022 metų klubo ataskaitoje pažymima, jog „Top Sport“ indėlis sudarė 128 tūkst. eurų. Gali būti, kad ne mažiau šiais metais sostinės klubui skiria naujasis rėmėjas „Betsafe“.
Ledo rituliui ir taip sunku išgyventi
Lažybų klausimas aktualiausias atrodo Lietuvos krepšiniui ir futbolui, bet ne tik.
Štai Vilniaus „7bet-Hockey Punks“ ledo ritulininkai per varžybas pasirodo ant ledo su dviejų lažybų atstovų ženklais – „Optibet“ remia bendrą Lietuvos ir Latvijos ledo ritulio lygą, o „7bet“ – konkrečiai sostinės ekipą.
„Mes verkiame dėl biudžeto, kad ir taip negalime konkuruoti, tad gresia dar vienas ženklus praradimas, – sakė apie 100 tūkst. eurų biudžetu operuojančio ledo ritulio klubo vadovas Šarūnas Kuliešius. – Lietuvoje labai mažai sporto rėmimo.
Mums gauti rėmėjus įprastai tebūna dvi realios galimybės – turi būti mano asmeninis pažįstamas arba toks, su kuriuo geriau sutariu. „7bet“ buvo gal pirmieji iš rėmėjų, kurie patys atėjo, pasakę, kad jiems reklaminė grąža nėra labai svarbi – tiesiog jiems patinka tai, ką mes darome.
Bet šiaip įprastai gyvename nuo problemų iki problemų. Apie pelnus negalvojame, svarbu būna išsilaikyti.“
Š.Kuliešius pažymėjo, kad Sporto paramos įstatymo nuolaidos realios naudos neatneša. „Būtų gerai turėti alternatyvas, bet iš praktikos nesu girdėjęs, kad Sporto paramos įstatymas veiktų – didelių įmonių tai nedomina, – kalbėjo ledo ritulio atstovas. – Šiuo metu suprantame, kad valstybei reiktų investuoti į šalies saugumą, bet ir mes visi turime nenustoti gyventi. Norisi daryti tai, ką darome įprastai, tačiau dažniausiai tenka rankioti trupinius.“
Tinklinis pragyvens ir be lažybų
Lietuvos tinklinio lygos viena rėmėjų būdavo „Top Sport“, bet šios sporto šakos federacijos vadovas Darius Čerka kalbėjo kitaip nei dauguma 15min kalbintų sporto vadovų.
„Tinklinis pragyvens ir be lažybininkų, – pareiškė D.Čerka. – Pas mus sumos mažesnės, mes net galvodavome, ar verta prasidėti su lažybų reklaminiais sandoriais, nes įprastai reikalavimų reikėdavo išpildyti daug, o naudos – mažai.
Manau, kad mažose sporto federacijose padėtis yra panaši į mūsų.“
Nors „Top Sport“ vardas tebėra prie tinklinio čempionato pavadinimo, D.Čerka teigė, kad sutartis yra pasibaigusi. Pragyvenimą tinkliniui iš esmės užtikrina tik valstybės skiriama parama.
„Lietuvoje nėra rėmimo kultūros. Net ir savivaldybėse, jei jos jau remia kokį krepšinio klubą, kitiems nieko nebelieka, – sakė D.Čerka. – Kai kadaise prie mūsų buvo priėjęs „Credit 24“ atstovas iš Estijos ir pareiškė, kad norėtų remti, žnaibėme vienas kitą ir sakėme: gal sapnuojame?“
Tikisi diskusijų su politikais
Krepšinio ir futbolo vadovai tikisi susivienyti federacijų lygmeniu.
„Jau kalbėjomės su krepšinio atstovais, tad greitu metu turėsime išreikštą bendrą poziciją, – sakė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas E.Stankevičius. – Tikiu, kad diskusija su Seimo nariais dar vyks.
Jei būtų pereinamasis sportui laikotarpis, tai jau būtų dialogas. Dar nematyti kompensacinio mechanizmo išrašo. Norisi elementarios diskusijos, į kurią būtų įtrauktos sporto vadovybės.“
„Mes kalbėsimės, susitiksime su partneriais artimiausiu metu, o paskui imsimės veiksmų, – planavo LKL vadovas R.Milašius. – Sudarysime darbo grupę ir bandysime šnekėtis kitą savaitę.“
„Didžiausios sporto organizacijos analizuoja padėtį ir kitą savaitę, matyt, bus kreipimasis, – sakė ir LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas. – Nesinori karštai, bet ramiai norime parodyti, kad lažybos yra sporto dalis. Jos turi problematiką, bet sukuria galimybių ir pačiam sportui. Reglamentą nustato įstatymo leidėjai, bet norime apsaugoti nuo nepamatuotų iniciatyvų.“
