„Lietuvos antidopingo agentūra nori atkreipti tėvų, trenerių, federacijų dėmesį. Nepriklausomai nuo varžybų lygio, sportas vaikams privalo išlikti saugi vieta. Draudžiamų preparatų vartojimas gali ne tik žaloti vaikų organizmą, bet ir sukelti tokias pasekmes kaip psichologinę traumą, izoliaciją, atskirtį ar nežinomybę“, – sakė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė.
Dažniausiai vaikai buvo testuojami varžybų metu (60 proc.), todėl ir didžioji dalis teigiamų dopingų atvejų nustatyti jų metu. „Lyderėmis“ sporto šakomis pagal teigiamų testų skaičių tapo sunkioji atletika, lengvoji atletika bei dviračių sportas, o dažniausiai rastos draudžiamos medžiagos šių sporto šakų atstovų organizmuose, sankcijų atvejais, buvo stanozololas, EPO bei meldonis.
Pastebima, kad dažniau testuojamos mergaitės nei berniukai, net ir tose sporto šakose, kuriose sportuojančių berniukų skaičius yra didesnis (futbolas, dviračių sportas, sunkioji atletika). Tiesa, ne visi teigiami testai baigiasi nustatytu antidopingo taisyklių pažeidimu arba sankcija: tokiais pripažinti apie 80 proc. visų atvejų. Likusiais kartais pažeidimas nenustatytas todėl, kad buvo suteikti leidimai vartoti gydymui.
„Nepilnamečių sportininkų nusižengimai vertinami kitaip nei suaugusių, jie turi mažesnes pareigas įrodinėjimo procese dėl teigiamų testų. Sankcijos nepilnamečiams taip pat gali būti skiriamos mažesnės nei suaugusiems sportininkams. Tačiau antidopingo organizacijos privalo atlikti tyrimą, siekiant nustatyti, ar sportininkų pagalbinis personalas arba kiti asmenys galėjo būti susiję su kiekvienu dopingo vartojimo atveju, užtikrinti tinkamą nuobaudų vykdymą ir automatiškai atlikti tyrimą sportininkų pagalbinio personalo nario atžvilgiu, kai su antidopingo taisyklių pažeidimu yra susijęs nepilnametis“, – paaiškino R.Banytė.
Nuo 2020 iki 2023 metų Lietuvos antidopingo agentūra testavo 45 nepilnamečius sportininkus (jauniausiam – 14-ika), o kai kuriuos iš jų – kelis kartus. Vienam nepilnamečiui buvo nustatytas teigiamas dopingo testas ir dėl to skirtas privalomas laikinas suspendavimas.
„Vyko labai konstruktyvus ir efektyvus sportininko, jo artimųjų bei nacionalinės federacijos bendradarbiavimas su agentūra, kad kuo greičiau būtų išsiaiškinta, kaip draudžiamoji medžiaga pateko į sportininko organizmą. Atlikus tyrimą, patikrinus paaiškinimo versijas, pasikonsultavus su laboratorija dėl paaiškinimo versijos patikimumo, buvo nustatyta, kad draudžiamą medžiagą nepilnamečiui davė artimas asmuo, manydamas, kad tai gali padėti sportininko sveikatai. Jam buvo skirta sankcija, nors ir minimali, tačiau tai buvo didelis psichologinis sukrėtimas tiek nepilnamečiui sportininkui, tiek jo artimiesiems“, – pasakojo R.Banytė.
Dažnu atveju už kiekvieno nepilnamečio sportininko antidopingo taisyklių pažeidimo slypi suaugę asmenys – tėvai, treneriai, medikai, federacijų atstovai ir kiti. Dėl šios priežasties kodeksas ir antidopingo taisyklės nepilnamečiui dėl jo brandos bei priklausymo nuo suaugusiojo taikomas kitaip, nes už suaugusiojo klaidas ir neatsakingą elgesį nepilnametis sportininkas neturėtų atsakyti taip, kaip suaugęs.
Pasak Lietuvos antidopingo agentūros direktorės, pagrindine priemone, padedančia išvengti antidopingo taisyklių pažeidimų išlieka sportininkų, jų tėvų bei trenerių švietimas. Antidopingo agentūros 2023-2025 m. švietimo plane buvo numatytas prioritetinis dėmesys jaunųjų sportininkų bei jų pagalbinio personalo, tarp jų ir tėvų, švietimui.
Agentūra pilotinę edukaciją skyrė vidurinių mokyklų moksleiviams, futbolo, plaukimo, sportinių šokių, ledo ritulio jaunių rinktinės nariams, taip pat Panevėžio sporto mokyklos auklėtiniams. Antidopingo švietimu užsiimanti organizacija jau organizavo mokymus jaunųjų sportininkų tėvams: vyko gyvi mokymai ledo ritulio žaidėjų tėvams, nuotoliniai – plaukikų tėvams.
