„Lietuvai tapus ES nare, vykdydami įpareigojančias tai daryti atitinkamas ES direktyvas, nuo 2004-ųjų kasmet pasirinktinai tiriame ristūnų žiemos lenktynių Dusetose nugalėtojų ar prizininkų žirgus, – sakė varžybų organizacinio komiteto narys, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Algis Dranseika. – Belieka tik pasidžiaugti, jog mūsų paimti mėginiai dopingo testui, kurie išsiunčiami tirti į Jungtinę Karalystę, per daugiau nei dešimtmečio laikotarpį niekad nebuvo teigiami. Tai reiškia, kad sportininkai Dusetų hipodromo ledo taku varžėsi sąžiningai ir niekad nešėrė žirgų dopingu, o tiksliau – vaistiniais preparatais, laikinai stimuliuojančiais arba slopinančiais žirgo fizinę ir psichinę veiklą“.
Pasak A. Dranseikos, dopingo kontrolės testui imami vidutiniškai vieno žirgo iš kiekvieno bėgimo kraujo ar šlapimo mėginiai.
Pasak A. Dranseikos, dopingo kontrolės testui imami vidutiniškai vieno žirgo iš kiekvieno bėgimo kraujo ar šlapimo mėginiai. Paprastai visų žvilgsniai visose sporto šakose labiausiai krypsta į lyderius, tačiau dopingo testui pasirenkami nebūtinai pirmi finišo liniją kirtę ristūnai. Beje, dažnai iš labiausiai prestižiniu laikomo bėgimo, kurio nugalėtojų laukia garbingiausi bei solidžiausi prizai, imami net kelių žirgų mėginiai.
Nors iki šiol nepasitaikė nė vieno nesąžiningo vadeliotojo ar ristūną prižiūrinčio ir jo sveikata besirūpinančio šeimininko, tačiau galimybė, jog po finišo gali būti patikrintas bet kuris žirgas, jo šeimininką verčia sąžiningai varžytis ledo takelyje, o dėl sekundžių kovoti vengiant bet kokių papildomų stimuliatorių.
Vyriausiojo veterinarijos gydytojo nuomone, galima būtų patikrinti ir daugiau žirgų, tačiau vieno dopingo mėginio ištyrimas Jungtinėje Karalystėje kainuoja 300 eurų– ir tai nemaži kaštai varžybų organizatoriams.
Tačiau britai dirba preciziškai. Vėliausiai po savaitės varžybų organizatoriai gauna visų mėginių rezultatus.
Ar žirgai dopingo testui pasirenkami aklai ir ar galima plika akimi pajusti, kurio ristūno šeimininkas galimai galėjo ignoruoti visiems privalomas taisykles, šerdamas žirgą neleistinais preparatais?
„Prieš ilgametę darbo patirtį sukaupusių veterinarijos specialistų budrią akį nepraslysta ypatinga ristūnų elgsena prieš startą arba iškart po finišo, labai netolygus bėgimas, nebūdingai padidėjęs jautrumas ir kiti faktoriai, – sako varžybų organizacinio komiteto narys, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas A. Dranseika. – Neabejoju, jog jei į „Sartų 2015“ šventę atvyktų nesąžiningų žirgų augintojų, iškart atkreiptume į juos dėmesį, tačiau mūsų dvejones ar būgštavimus galėtų patvirtinti arba paneigti tik dopingo mėginių tyrimai“.
