Šią savaitę Lietuvos dviračių sporto vairą jau oficialiai turėjo laikyti naujas vadovas.
Rinkimai per neeilinį suvažiavimą buvo numatyti balandžio 4 dieną, bet dėl pandemijos nukelti į gegužės pabaigą.
Buvęs prezidentas turi nemalonumų Lenkijoje
Dviračių sporto bendruomenė vis ieško, kuo pakeisti Romualdą Bakutį.
Šis 59 metų verslininkas vadovavo federacijai nuo 2008 metų, bet šių metų vasarį tyliai pasitraukė, motyvavęs sprendimą „užimtumu savo pagrindinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime“, – kaip teigiama federacijos interneto puslapyje ldsf.lt.
Tačiau E.Čivilis patvirtino, – tikroji R.Bakučio priežastis yra teisinė atsakomybė. R.Bakutis, kuris yra ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas, yra teisiamas Lenkijoje dėl 2017 metais padarytos avarijos, kai jo vairuojamas automobilis susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia mašina, žuvo joje sėdėjusi moteris. R.Bakutis buvo įtariamas važiavęs 145 km per val. greičiu kelio ruože, kuriame leidžiamas iki 90 km per val. greitis.
R.Bakutis niekada nekomentavo avarijos aplinkybių ir teismo Lenkijoje proceso net savo bendražygiams.
„Jis pakankamai slepia, prašėme informuoti apie bylos baigtį kuo anksčiau, dar iki teismo nutarimo, bet teismo procesai Lenkijoje vis persikėlė“, – sakė E.Čivilis, pabrėžęs, kad federacijos įstatuose yra sąlyga, kad vadovauti gali tik teistumo neturintis asmuo.
Dviračių sportas riedėjo žemyn
Pastaraisiais metais Lietuvos dviračių sportas kelis kartus tėškėsi veidu į asfaltą per patyrusių trenerių skandalus.
Iš pradžių 2018 metų pavasarį vienas labiausiai tituluotų trenerių Antanas Jakimavičius buvo aplankytas Klaipėdos pareigūnų, tyrusių sunkiaatlečių vadovo Bronislovo Vyšniausko dopingo bylą. Pas Panevėžyje dirbusį dviračių sporto trenerį ir jo pagalbininkę Solveigą Balaišytę pareigūnai rado atletams draudžiamų medžiagų.
Dviračių sporto federacija ilgai nereagavo, bet Klaipėdos apylinkės teismo kaltais dėl dopingo medžiagų disponavimo pripažino ir po 5 tūkst. eurų baudas skyrė ir B.Vyšniauskui, ir A.Jakimavičiui. Tiesa, jie per savo teisininkus pateikė apeliacinius skundus.
Be to, kelios buvusios dviratininkės apkaltino A.Jakimavičių seksualiniu priekabiavimu, tad prieš metus treneris buvo nušalintas federacijos nuo pareigų Lietuvos rinktinėje.
Panašiu metu kilo audros ir dėl kito Panevėžyje dirbusio trenerio Vytauto Indrėliūno, Lietuvos jaunimo merginų rinktinės trenerio, kuris buvo apkaltintas dėl žiauraus elgesio su auklėtinėmis.
E.Čivilis mano, kad šie skandalai buvo simptomai ligos, dviračių pasauliui reikia vaistų.
„Kai nebelieka civilizacijos ir nebėra ko valgyti, žmonės pradeda ėsti vienas kitą. Taip ir pas mus – vieni skundė kitus ir suvedinėjo savas sąskaitas, – sakė E.Čivilis. – A.Jakimavičiaus atveju mes turime etikos kodeksą, kurį kiekvienas treneris turi pasirašyti. Bet sukontroliuoti negalime.
Panevėžyje dirba daug trenerių, o sportininkų mažiau, tad jie pradeda tarpusavyje konkuruoti. Jų konkurencija vyksta ne per kompetenciją ar lyderystę, bet bandymus užpilti purvu ir sudirbti, kad varžovas netektų darbo.
Man asmeniškai skaudu, nes tai nėra tik suaugusiųjų žmonių apsižodžiavimas. Tai liečia ir vaikus. Būdamas tėvu aš irgi abejočiau, ar leisti vaiką į tokį sportą. Jau nekalbant apie rėmėjus, kurie irgi sako: Ei, pirmiausia susitvarkykite savo kiemą.“
E.Čivilis, pastaraisiais metais buvęs dviračių sporto federacijos viceprezidentu, nemano, kad federacija į skandalus reagavo pernelyg abejingai.
„Federacija sustabdė licenciją ir informuoja trenerį bei darbdavius – sporto mokyklą. Bet mes patys nesame darbdaviai, – sakė E.Čivilis. – Ne jūs ir ne aš nuspręsime dėl jų kaltės. Tai teismų ir turinčių tam įgaliojimus sprendimai. Mes galime spręsti tik pagal kompetenciją ir rezultatus.
O Indrėliūnas turėjo ir stiprių auklėtinių būrį, ir rezultatus. Kai nuskambėjo skandalas, buvo dvi dalys žinučių. Viena – pylė visą pyktį, o iš kitos pusės gavome tėvų ar vaikų raštiškus patikinimus, kad nieko panašaus nevyksta ir treneriai gali tęsti darbą.
Federacija yra Eco sistemos dalis, bet imtis veiksmų turėtų tiesioginiai trenerių darbdaviai. Sporto mokyklos privalo turėti psichologus, medikus, kurie turėtų įstoti ir imtis veiksmų, kuriems ir yra skirti. Dviračių sporte vaikai turi būti taip pat apsaugoti kaip ir kiti.“
Pergalės vėl sugrįš negreitai
Lietuvos dviratininkai dar mina iš eigos, bet elitinėse varžybose jiems vis sunkiau užlipti ant prizininkų pakylos.
1988 metų olimpinių čempionų brolių Umarų ir Artūro Kaspučio bei prieš du dešimtmečius moterų dviračių elite dominavusių Editos Pučinskaitės, Dianos Žiliūtės, seserų Polikevičiūčių era jau labiau primena saldžią pasaką, neturinčią daug bendra su šiais laikais.
Simona Krupeckaitė treke palaikė Lietuvos dviračių sporto trispalvę, o vyrų plente Ramūnas Navardauskas iššovė 2015 metų pasaulio čempionate bronza bei anksčiau laimėtu „Tour de France“ etapu. R.Navardauskas ir Ignatas Konovalovas palaikė ugnį ir pavienėmis pergalėmis „Giro d'Italia“ etapuose, bet tai buvo seniai.
„Perspektyvos labai liūdnos, – neslėpė E.Čivilis. – Nes visi jūsų išvardinti sportininkai yra ne šio dešimtmečio. Paruošti elitinėms varžyboms konkurencingą sportininką reikia apie 15 metų. Dabar turime tai, kas išaugo prieš 15 metų.“
Nors S.Krupeckaitė rengiasi Tokijo olimpinėms žaidynėms, kurios jai būtų jau kevirtosios, E.Čivilis savo bendraamžei 37 metų dviratininkei siūlytų pagalvoti ir apie federacijos vadovės pareigas.
„Per daug metų ji išmoko daug, kad galėtų patempti visą traukinį, – sakė E.Čivilis. – Dabar mūsų sporte jaunų žmonių matyti, tačiau jų nėra tiek daug, kad rytojus atrodytų šviesus. Tokių, kurie išaus čia ir dabar – galime sakyti, kad neturime. Yra gerų atletų ir plente, ir treke, kurie stengiasi, bet į olimpinį medalį Tokijuje mes nepretenduosime.“
Todėl E.Čivilis mano, kad Lietuvos dviračių sporte reikalingas staigus posūkis.
Buvęs įvairių stambių technologijų įmonių „IBM Lietuva“ ir „Alna“ direktorius ir padalinių vadovas mato, kad mylimas jam sportas nebeveikia kaip anksčiau.
„Šiais laikais pasaulyje konkurencija labai išaugusi, žaisti tarptautiniame lygmenyje mes negalime, jei liksime užsidarę. Turime stengtis atsižvelgti į šiuolaikines tendencijas, naujus metodus, naują mitybą, naujus prietaisus, naujas taisykles“, – sakė jis.
E.Čivilis neslepia, kad pokyčius federacijoje pradėtų nuo struktūros reformos.
„Pastaruoju metu dviračių federaciją valdė sporto mokyklų atstovai – treneriai, kurių kiekvienas turi savo interesų, – sakė jis. – Tačiau valdyme turėtų dalyvauti ne tik jie, bet ir sportininkai, vadybininkai, rėmėjai, sportininkų tėvai, dviračių mėgėjai. Negali atiduoti sprendimo galių tik treneriams, nes jie paiso tik savo interesų – gauti pinigų čia ir dabar, o ne mąstyti, kas bus po metų, kad bus ateityje.
Aš norėčiau klubinės struktūros. Kad klubai deleguotų savo vadovus, kurie būtų labiau vadybinio požiūrio nei treneriai. Nebebus taip, kad valstybė visus išmaitintų. Pasaulyje yra klubų sistema, kuri finansus surenka po dalį iš valstybės, privačių lėšų ir klubo narių.
Klubas įprastai turi kelis šimtus narių, iš kurių pusė būna vaikų tėvai, kita pusė – aktyviai sportuojančių. Jų interesai būtų kitokie nei trenerių, nes jiems rūpi ateitis.“
Pats dar aktyviai dviratį minantis E.Čivilis jau šiemet yra pravažiavęs 40 tūkst. km ir dar neatsisako minties startuoti 24 valandų važiavimo Europos čempionate.
Tuo pačiu jis norėtų ir dviračių bendruomenėje sukurti piramidę, kurios pamatai būtų masiškumas.
E.Čivilis nori, kad šalyje vystytųsi ir paralimpinis dviračių sportas, e-sportas, vyktų elektrinių dviračių varžybos.
„Senoliai treneriai bijo, kad aš atėjęs norėsiu pakeisti. O jei norėsiu, tai, vadinasi, ir padarysiu, – sakė 37 metų vyras. – Bet čia nėra tik mano reikalas. Reikia ir komandos, kuris pasiryžtų transformacijai. Ji neįvyksta žiūrint televizorių ir nieko nedarant. Ji būna skausminga.
Tačiau dabar yra geras laikotarpis mūsų sportui atsinaujinti. Norisi, kad mes būtume atviri, kad matytume, kaip keičiasi pasaulis, kad nebūtume besivejantys.
Norisi pabandyti pralaužti tabu temas.“