Taip šalies vadovas kalbėjo penktadienio rytą vykusio susitikimo su TPK prezidentu Andrew Parsonsu metu. Dėl karo Ukrainoje TPK pernai lapkritį sustabdė Rusijos ir Baltarusijos nacionalinių komitetų narystę organizacijoje.
„Palaikome TPK sprendimus sustabdyti nacionalinių paralimpinių komitetų veiklą ir uždrausti dalyvauti varžybose sportininkams iš šalių, kurios pradėjo neišprovokuotą ir nepagrįstą karą Europoje, pažeidžia tarptautinę teisę ir žmogaus teises. Tarptautinė sporto bendruomenė negali užsimerkti prieš karo nusikaltimus“, – penktadienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G.Nausėda.
Prezidentūra nurodo, jog susitikimo metu taip pat aptarti paralimpinio sporto iššūkiai ir pasiekimai pasaulyje bei Lietuvoje.
Šalies vadovas susitikime pasidžiaugė Lietuvos geruoju pavyzdžiu – kad bendrai suvienijus jėgas su socialiniais partneriais buvo pateiktas ir priimtas įstatymo projektas, pagal kurį visiems sportininkams, nepriklausomai nuo jų galios ar negalios, premijos ir stipendijos yra mokamos vadovaujantis vienodais kriterijais.
„Nepaisant to, vis dar turime iššūkių su rentų sistema, žmonių, turinčių negalią, įtraukimu į fizinį aktyvumą mokyklose“, – pranešime cituojamas jis.
Kaip penktadienį pranešė Seimo Pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė, TPK prezidentas su Viktorija Čmilyte-Nielsen aptarė paralimpinio sporto populiarinimą ir plėtrą Lietuvoje.
Pasak pranešimo, parlamento vadovė atkreipė dėmesį, kad Rusijos karo Ukrainoje kontekste nėra ir negali būti neutralios vėliavos.
„Susitikime daug kalbėjome apie Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimą tarptautiniuose sporto renginiuose po neutralia vėliava. Sakiau, kad Lietuva yra aktyvi šioje srityje, rodo griežtą principinę poziciją ir ragina tą patį daryti kitas šalis. Privalome padaryti viską, kad tarptautinė bendruomenė būtų nuosekli ir neleistų Rusijos ir Baltarusijos atletams dalyvauti žaidynėse jokia forma – nei po neutralia vėliava, nei kaip kitaip“, – cituojama V.Čmilytė-Nielsen.
Pažymima, jog Seimo pirmininkė pabrėžė, kad A.Parsonso vizitas Lietuvos paralimpiniam judėjimui yra aukštas įvertinimas, gera galimybė pasitikrinti, ar dirbama teisinga kryptimi, ir kartu pasisemti patirties.
„Per pastaruosius metus įvyko reikšmingų sporto, įskaitant neįgaliųjų, finansavimo pokyčių dėl Seimo priimtų įstatymų pakeitimų. Be to, esame viena iš nedaugelių šalių, kuri organizuoja integruotus čempionatus, kad būtų trinamos ribos tarp įgaliųjų ir neįgaliųjų sporto, sportas taptų kuo įtraukesnis ir neatsiliktume nuo pasaulinių paralimpinio judėjimo tendencijų“, – susitikime kalbėjo ji.
A.Parsonsas Lietuvoje vieši pirmą kartą. Svečias penktadienį taip pat turėtų susitikti su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, švietimo mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, Nacionalinės sporto agentūros vadovu Mindaugu Špoku.
Šeštadienį jis bendraus su Lietuvos paralimpinio sporto bendruomene, paraatletais.
A.Parsonsas Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidento pareigas eina nuo 2017 metų.
