Lietuva trejose žaidynėse iš eilės iškovojo po 13 medalių. Šįkart vienintelį auksą nuskynė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.
Sidabru pasipuošė Lietuvos moterų krepšinio rinktinė, disko metikė Larisa Voroneckaja, orientavimosi sporto veteranas Tomas Kuzminskis, paplūdimio tinklininkės Birutė Aleknavičiūtė ir Ingrida Milkintaitė bei rutulio stūmikas Vytenis Ivaškevičius.
Bronzos medalius į Lietuvą parveš imtynininkas Mantas Kazimieras Sinkevičius, stalo tenisininkai Kęstutis Žižiūnas, Gintautas Juchna, Deividas Takinas ir Viktoras Narkevičius, orientavimosi sporto atstovai Gedvilė Diržiūtė, Mantas Volungevičius, Adrija Atgalainė, Sandra Lukošienė ir Judita Volungevičienė, rutulio stūmikas Mindaugas Jurkša.
Žaidynės | Medalių skaičius | Auksas | Sidabras | Bronza |
---|---|---|---|---|
1993 m. Sofija | 1 | 1 | ||
1997 m. Kopenhaga | 4 | 1 | 1 | 2 |
2001 m. Roma | 5 | 2 | 0 | 3 |
2005 m. Melburnas | 8 | 3 | 1 | 4 |
2009 m. Taipėjus | 13 | 2 | 4 | 7 |
2013 m. Sofija | 13 | 4 | 5 | 4 |
2017 m. Samsunas | 13 | 1 | 5 | 7 |
Įspūdžiais apie Turkijoje įvykusias Kurčiųjų olimpines žaidynes pasidalijo LKSK prezidentas Aleksas Jasiūnas ir generalinis sekretorius Marius Minkevičius.
– Planavote iškovoti tarp septynių ir dešimt medalių. Parsivežate 13-a. Kas labiausiai maloniai nustebino?
A.Jasiūnas: Visi sunkiai dirba, todėl visi nori laimėti. Džiaugiamės, kad jiems pavyko. Galvoju, kad galėjo geriau pasirodyti orientavimosi atstovai, bet lengvaatlečiai įvykdė tikslą ir iškovojo net tris medalius. Stalo tenisininkai iškovojo du medalius. Krepšinyje žinojome, kad iškovosime medalius, bet nežinojome jų spalvos. Tiek vyrų, tiek moterų komandos žaidė labai aukštu lygiu. Mūsų moterų rinktinė atrodė geriausiai per pastarąsias trejas žaidynes. Gaila, kad nepavyko iškovoti aukso.
Sportininkai labai daug jėgų atiduoda ir patiria skaudžių traumų, bet jie gyvena daug įdomesnį gyvenimą.
– Mes turime palyginti nedidelį skaičių neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų, tačiau kai kuriose sporto šakose lenkiame valstybes, kurios turi daug didesnį sportininkių pasirinkimą. Kas tai lemia?
M.Minkevičius: Tai mūsų 25 metų darbo rezultatas. Aleksas Jasiūnas nuo įkūrimo 1991-aisiais metais nuosekliai dirbo ir kūrė santykius su treneriais ir sportininkais. Būtent dėl to mes galime atsivežti tokį didelį skaičių sportininkų ir iškovoti medalius. Turime sukūrę sistemą, kuri veikia. Tai lemia ir didžiulio medikų štabo indėlis. Šios žaidynės ypač pareikalavo jų profesionalaus darbo.
Tikimės ir valdžios atstovų teisingumo. Esame lygūs su parolimpiniu judėjimu. Jų sportininkai po Rio parolimpinių žaidynių gavo padvigubintas premijas, tikimės, kad valdžia nepamirš ir mūsų. Mūsų sportininkai, treneriai ir medikai yra to verti.
– Į Turkiją suplūdo rekordinis dalyvių skaičius – 3105. Ar tai ženklas, kad Kurčiųjų olimpinės žaidynės auga?
A.Jasiūnas: Taip, tikrai bendras lygis kyla. Labai daug valstybių atsivežė gausias delegacijas. Pavyzdžiui, Rusija net 500. Ukraina apie 200 sportininkų, Lenkija – 150. Net iš tolimosios Venesuelos atskrido tikrai solidi delegacija.
Tiek sportininkai, tiek treneriai sunkiai dirbo, nors finansavimo sąlygos nebuvo idealios.
– Kaip vertinate Turkijos organizacines pastangas?
M.Minkevičius: Turkai tikrai gerai pasirengė žaidynėms. Organizacija buvo gera, teisėjavimo lygis aukštas. Savanoriai stengėsi, gal šiek tiek strigo tik transportas. Manau, kad apskritai jos buvo suorganizuotos gerai.
– Į Samsuną atvyko 45 Lietuvos sportininkai. Tai solidus skaičius. Kaip pavyko tai pasiekti?
M.Minkevičius: Mūsų delegacijoje visi sportininkai yra iškovoję prizines vietas Europos ar pasaulio čempionatuose. Reiškia, kad jie nusipelnė čia būti. Tiek sportininkai, tiek treneriai sunkiai dirbo, nors finansavimo sąlygos nebuvo idealios. Jeigu lygintume su parolimpiniu ar olimpiniu komitetu, mes jų sąlygomis pasigirti negalime. Mūsų sportininkai gauna prieš žaidynes 2,5 mėn. maistpinigių. Parolimpinėms ir olimpinėms žaidynėms skiriamos kur kas didesnės lėšos. Mes pasiekiame viską mūsų trenerių ir personalo atsidavimo dėka.
– Aleksai, jūs sakėte sportininkams, kad be sporto gyvenimas neįdomus. Kiek svarbi ši aistra yra kurtiesiems?
A.Jasiūnas: Visų pirma, tai padeda sveikatai, tobulėjimui ir švietimui. Sportininkai labai daug jėgų atiduoda ir patiria skaudžių traumų, bet jie gyvena daug įdomesnį gyvenimą. Jie pamato pasaulio ir su juo bendrauja. Sportas jiems kelias į pažintis ir draugystę su viso pasaulio kurčiaisiais. Pradėjus sportuoti, įvyksta stebuklas. Tokių pavyzdžių turime ne vieną.
2009, 2013 ir šių metų žaidynėse dalyvavę sportininkai yra mūsų auksinė karta.
– Lietuvos rinktinės pagrindą sudaro veteranai – sportininkams tai buvo antros, trečios ar net šeštosios žaidynės. Ar turime pamainą, kuri juos pakeis?
M.Minkevičius: Kiekvienais metais darome vaikų ir jaunimo čempionatus, kad galėtume stebėti augančią pamainą. Taip pritraukiame vaikus. Yra ta pamaina, tik nežinau, ar ji bus pajėgi pakartoti tokius įspūdingus laimėjimus. 2009, 2013 ir šių metų žaidynėse dalyvavę sportininkai yra mūsų auksinė karta. Pasaulyje lygis ir konkurencija kyla.
– Po dvejų metų Lietuvoje gali įvykti kurčiųjų pasaulio krepšinio čempionatas. Lietuvis vadovauja tarptautinei kurčiųjų krepšinio federacijai. Ar bus lengva pasiekti šį tikslą?
A.Jasiūnas: Dauguma krepšinio federacijų išreiškė norą rengti čempionatą būtent mūsų šalyje. Jie mato, kad mes visuomet būname ant prizininkų pakylos. Dabar yra pateikta mūsų kandidatūra. Turime gauti paramą iš Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos krepšinio federacijos ir savivaldybių. Tikimės, kad mes to sulauksime ir surengsime didelę šventę.