Suprasti akimirksniu
- Didesnį pasiūlymą pateikusi LTOK įsigijo transliacijų teises
- LRT atsisakė bendradarbiauti su LTOK, tad pasirašyta sutartis su TV3
- LTOK pasiūlymo LRT negalėjo priimti dėl neįvykdomų reikalavimų
- LRT norėjo olimpines žaidynes rodyti be reklamos
- LNK teigia, kad LTOK įsikišimas iškreipia konkurenciją
2016 metų olimpines žaidynes Rio de Žaneire lietuviai galėjo matyti per kelias televizijas: krepšinį rodė TV3, kitų sporto šakų varžybas – „Lietuvos ryto“ televizija, žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijas – LNK, o mokamos „Viasat Sport Baltics“ televizijos žiūrovai galėjo stebėti visų sporto šakų varžybas.
Per 2018 metų žiemos ir 2020 metų vasaros žaidynes sugrįš transliacijos per vieną televiziją – TV3, kuri teises įsigijo iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK). Toks sandoris Lietuvoje užfiksuotas pirmą kartą.
LTOK įsikišimas – gudrus manevras ar reikalingas veiksmas?
LOF direktorius Vitalijus Vasiliauskas teigė, kad pagrindinis jų tikslas buvo garantuoti, kad visas olimpinių žaidynių paketas būtų rodomas per vieną televiziją ir žiūrovams nebūtų painiavos. Dėl šios priežasties nuspręsta įsigyti transliacijų teises ir tuomet ieškoti partnerio tarp televizijų.
Tačiau aiškėja, kad toks LTOK argumentas tėra priedanga, nes iš pradžių tik LRT televizija turėjo didelių ambicijų susigrąžinti olimpines žaidynes į savo ekraną. Kitos televizijos pirminiame konkurse žvalgėsi pasyviai.
Neseniai teises rodyti visas olimpines žaidynes iki 2024 metų iš Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) už 1,3 mlrd. eurų įsigijo žinoma sporto televizija „Eurosport“ per savo motininę kompaniją „Discovery Communications“. Pastaroji nukonkuravo Europos transliuotojų sąjungą (European Broadcasting Union, EBU), kurios narė yra ir LRT televizija.
„EBU bandė įsigyti teises transliuoti olimpines žaidynes Europoje, tačiau „Discovery“ pasiūlė didesnę kainą. Kai jie laimėjo konkursą, iškart jiems parašiau, pasveikinau laimėjus ir pranešiau, kad LRT nori būti transliuotoju Lietuvoje. Bendravome su jais ilgiau nei metus, buvome susitikę ir čia, Lietuvoje“, – apie bandymą įsigyti teises pasakojo LRT sporto prodiuseris Ramūnas Grumbinas.
Jo teigimu, LRT buvo vienintelė Lietuvos televizija, konkuravusi dėl olimpinių žaidynių teisių ir dalyvavusi derybose su „Discovery“.
„Aš bendravau su „Discovery“ metus, turiu ten kontaktų ir man buvo ne kartą patvirtinta, kad esame tik mes. Toks faktas ant popieriaus neparašytas, tačiau mano šaltiniai tai patvirtino. Tačiau nusprendė dalyvauti ir LOF, jie atėjo maždaug vasaros pradžioje. Išėjo tokia keista situacija, kad turime konkuruoti ne su kokia televizija, o olimpiniu fondu“, – pasakojo R.Grumbinas.
R.Grumbinas: Išėjo tokia keista situacija, kad turime konkuruoti ne su kokia televizija, o olimpiniu fondu.
Tuo tarpu V.Vasiliauskas šią versiją nedvejodamas neigia, teigdamas, kad susidomėjimą rodė kone visi Lietuvos TV kanalai, o LOF į derybas įsijungė norėdamas užtikrinti, kad olimpinės žaidynės nebūtų išmėtytos per skirtingus kanalus.
„Pačiame pirkime dalyvavome ir mes, pateikinėjome pasiūlymą prieš dvejus metus. Nežinau visų (kandidatų), dar tuo metu „Lietuvos ryto“ televizija rodė interesą. Aš nesu TOK, negavau paraiškų, bet kalbos buvo ne tik iš LRT“, – teigė V.Vasiliauskas, kuris išgirdęs LRT versiją griežtai nukirto: „Melagiai“.
Tuo tarpu LRT atstovas R.Grumbinas teigė, jog LOF nebuvo sunku laimėti konkursą dėl transliacijų teisės, nes fondas žinojo LRT pasiūlytą kainą. Užteko ją pakelti.
„Buvo nesunku sužinoti, kai konkurse dalyvavo tik du. Kitų konkurentų nebuvo“, – tvirtino R.Grumbinas.
LRT jaučiasi apgauta – į derybas su LTOK nesileido
Pristatydamas TV3 ir LOF bendradarbiavimo sutartį V.Vasiliauskas teigė, kad olimpinis komitetas po konkurso laimėjimo pirmiausia kreipėsi į LRT, o ne į naująjį savo partnerį. 15min jis pasakojo, kad LRT buvo siūlomi du variantai, kaip tapti olimpinių žaidynių transliuotojais, tačiau abiejų buvo atsisakyta.
Pirmasis siūlymas buvo tiesiog įsigyti teises iš LOF ir transliuoti olimpines žaidynes, tampant partneriais ketveriems metams. Šis pasiūlymas LRT netiko iš principo.
„Jeigu mes norime pirkti iš „Discovery“, kodėl mes turime pirkti iš Vasiliausko? Aš einu į parduotuvę pirkti duonos, bet tarpininkas ją nusiperka pirma, išsinešą staliuką į lauką ir sako – pirk iš manęs. Kodėl mes turime mokėti tarpininkui? Juk tarpininkas visada pasiima savo dalį. Mes tokio varianto net nesvarstėme, juk mūsų išlaidos turi būti skaidrios, finansavimą gauname iš valstybės. Manau, kad po tokio sandėrio būtų visiems kilę daug klausimų“, – kalbėjo R.Grumbinas.
Antrasis variantas – LOF siūlė nemokamai suteikti teises LRT mainais į reklamos laiką šioje televizijoje. Tačiau tai prieštarauja LRT veiklos principams.
„Buvo toks oficialus siūlymas: mes suteikiame LRT nemokamai olimpinių žaidynių transliacijos teisę ir jiems niekas nekainuotų. Mainais mes paprašėme reklaminio eterio, kad galėtume savo investiciją atpirkti. Kitaip tariant – prisiėmėme riziką parduodant reklamos laiką. Skaičiavome, kiek „Discovery“ nori už teises, ir planavome tai padengti iš reklamos pinigų. Juk geriau būti negali – pačiam transliuotojui nereikėtų įdėti nė vieno euro. Valstybė realiai sutaupytų pinigų. Bet jie atsisakė“, – tikino V.Vasiliauskas.
Tačiau būtent reklamos laikas LRT netiko iš esmės – tai buvo esminis ir vienintelis klausimas, kodėl televizija galiausiai atsisakė bendradarbiauti su LOF. Anot R.Grumbino, LOF reikalavo kiekvienoje transliacijų valandoje parodyti dvylika minučių reklamos – maksimalų įstatymu leidžiamą kiekį.
R.Grumbinas: Dvylika minučių reklamos kiekvienoje valandoje nėra nemokamai. Tai ne tik eteris, reklaminio laiko kaina, bet ir įvaizdis. Tai yra brangiau nei Vasiliausko „nemokamai“.
„Įstatymai draudžia mums transliuoti reklamą. LRT buvo pasiryžusi savo lėšomis įsigyti teises ir viską rodyti be reklamų. Galbūt būtų atsiradę kažkokių galimybių tarptautiniams renginiams, bet mes iš principo nesutikome, kad olimpinės žaidynės būtų transliuojamos komerciniu principu.
Tai nėra nemokamai. Dvylika minučių reklamos kiekvienoje valandoje nėra nemokamai. Tai ne tik eteris, reklaminio laiko kaina, bet ir įvaizdis. Tai yra brangiau nei Vasiliausko „nemokamai“. Koks būtų mūsų įvaizdis? Žiūrovai klaustų, kuo mes tada skiriamės nuo komercinių kanalų“, – retoriškai klausė R.Grumbinas.
Olimpinio fondo vadovas džiaugiasi, kad susitarus dėl ketverių metų bendradarbiavimo sutarties su TV3 visuomenei bus plačiau matomi ir kiti LTOK organizuojami renginiai. Tai yra Lietuvos sporto apdovanojimai, žiemos olimpinis festivalis, olimpinė diena.
Vis dėlto TV3 įsipareigojo rodyti ir viešinti tuos LTOK renginius, kuriuos LRT iki šiol viešino be jokios sutarties. Be to, V.Vasiliauskas teigė, kad reklamos pardavimu rūpinsis pati TV3, tad kokia iš to nauda LTOK, ir toliau lieka neaišku.
„Turėdami teises savo rankose, mes galime bendradarbiauti su medija kur kas artimiau. Tai yra tik mūsų kaštai: pateikiame formatą, deriname su televizija, samdome TV prodiuserius, kad laidos atitiktų televizijos poreikius“, – pasakojo V.Vasiliauskas.
Jis patikino, kad LTOK svarbu ir tai, kad pagal televizijų reitingus TV3 yra kur kas žiūrimesnė nei LRT.
Vis dėlto R.Grumbinas ir vėl situaciją pateikia kone kardinaliai kitaip. Jis teigia, kad LTOK renginių viešinimas ir transliavimas televizijai nebuvo jokia problema – jie tai darė iki šiol ir savomis lėšomis.
„Mes LTOK laikėme partneriais ir tai buvo geranoriškas susitarimas. Mes jų renginius transliavome iki šiol, būtume transliavę ir toliau. LRT savo sąnaudomis iki šiol transliavo ir sporto apdovanojimus, ir žiemos olimpinį festivalį, ir olimpinę dieną. Ar tai mes darysime – nebuvo diskusijų objektas“, – teigė R.Grumbinas.
LNK: tai iškreipia konkurenciją
R.Grumbinas teigė, kad „Discovery Communications“ konkurse įsigyti transliacijų teises dalyvavo tik LRT, tuo tarpu V.Vasiliauskas tikina, kad tuo domėjosi ir kitos mūsų šalies televizijos. Kuris sako netiesą?
„Lietuvos ryto“ televizijos prodiuseris Linas Ryškus 15min teigė, kad kanalas kreipėsi į „Discovery Communications“ norėdamas sužinoti teisių kainą, tačiau gavęs atsakymą jokių derybų nebevedė, nes prašoma suma „Lietuvos ryto“ televizijai buvo per didelė.
LNK: Ydinga, kad olimpiados teisų sandoriuose dalyvauja LTOK, tai meta šešėlį, atrodo neskaidriai ir iškreipia konkurencines sąlygas.
LNK konkurse irgi nesivaržė. „Mes nedalyvavome konkurse, nes televiziniu požiūriu šios dvi olimpiados būtų rodomos mūsų laiku menkai žiūrimoje laiko zonoje, o investicijos į olimpiados transliavimą yra labai didelės.
Mūsų požiūriu, ydinga, kad olimpiados teisų sandoriuose dalyvauja LTOK, tai meta šešėlį, atrodo neskaidriai ir iškreipia konkurencines sąlygas“, – 15min teigė LNK televizijos atstovas spaudai Gediminas Malaškevičius.
TV3 taip pat nesidomėjo galimybe tiesiogiai iš „Discovery Communications“ įsigyti olimpinių žaidynių transliacijos Lietuvoje teisės.
Tai 15min elektroniniu paštu per spaudos atstovę patvirtino TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
„Praėjusio olimpinio ciklo konkursuose mūsų televizijai atstovavo centrinės mūsų kompanijos institucijos. Jos turi daug didesnę tokių konkursų patirtį ir pagal vidines kompanijos tradicijas atstovauja grupės įmonėms. Kadangi šiam ciklui mūsų motininė kompanija Baltijos regiono teisių neplanavo įsigyti, tai mūsų interesams tarptautiniame konkurse nebuvo atstovaujama. Atsiradus galimybei dalyvauti vietiniame konkurse, nusprendėme jame dalyvauti ir teikti pasiūlymą“, – teigė L.Blaževičiūtė.
Ji nedetalizavo, kodėl TV3 pasiryžo pirkti teises ne iš tiesioginio pardavėjo, o iš tarpininko.
Finansinių LOF ir TV3 sandėrio detalių, transliacijų teisės kainos ir kitų sutarčių niuansų neatskleidžia nė viena pusė. 15min šaltinių duomenimis, abiejų žaidynių transliacijų teisių kaina siekia apie 600 tūkst. eurų.