2015 11 28

Griežta sportininkų dopingo patikra. Ar įmanoma pavartoti „netyčia“?

Dopingas vadinamas šiuolaikinio profesionalaus sporto vėžiu. Atrodo, kad kuo daugiau pinigų skiriama kovai su šiuo reiškiniu, tuo jis labiau kerojasi. Pasaulį sukrėtus Rusijos dopingo skandalui paklausėme Lietuvos sportininkų, ar iš tikro dopingo patikrą taip lengva apeiti. Taip pat pasiteiravome, ar įmanoma draudžiamų preparatų pavartoti netyčia, kuo dažnai teisinasi pagauti už rankos atletai.
Lina Grinčikaitė, Ramūnas Navardauskas ir Milda Valčiukaitė
Lina Grinčikaitė, Ramūnas Navardauskas ir Milda Valčiukaitė

Griežta patikra ir kontrolė

Norint išsisukti nuo dopingo kontrolės, ties tuo reikia nuosekliai ir nuolat dirbti bei visada gyventi baimėje. Tuo nesunku įsitikinti paklausius aukščiausios klasės sportininkų pasakojimų apie dopingo kontrolę.

Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) vykdo griežtą ir nuolatinę dopingo kontrolę, kuri tik sustiprinama, kai sportininkas tarptautinėje arenoje pradeda iškovoti pergales ir titulus.

Štai po sėkmingų 2013 metų sezono, kai Milda Valčiukaitė su porininke Donata Vištartaite aukščiausio rango varžybose iškovojo tris titulus iš eilės, kitais metais merginos buvo tikrinamos kur kas dažniau nei įprastai.

„Po 2013 m. sėkmingo sezono turėjome pasirašyti sutartis, kad sutinkame, jog mus tikrintų tarptautinė dopingo federacija ir tuo pačiu mes turėjome kur kas atidžiau rašyti, kur ir kada esame, pateikti planą 3 mėnesiams į priekį“, – 15min.lt pasakojo M.Valčiukaitė.

R.Navardauskas: „Gali naudojant draudžiamus preparatus ir nepagauti, bet jei matys kraujo pase, kad, pavyzdžiui, eritrocitų kiekis pakitęs – reiškia, kažką darei ne taip“.

Sėkmingai 2012-2013 metais dviračių sporto varžybose dalyvavęs geriausias Lietuvos dviratininkas Ramūnas Navardauskas tuo metu taip pat buvo tikrintas labai dažnai.

„Per 2012-2013 m. mane tikrino gal 8 kartus ir namie, ir per varžybas. Kas tris mėnesius mes turime patys nusiųsti savo kraujo mėginius komandos medikams, kurie pildo kraujo pasą“, – 15min.lt pasakojo R.Navardauskas.

Sportininkų biologinis pasas yra viena patikimiausių WADA priemonių kovoje prieš sukčiavimą sporte. Elektroniniame sportininkų kraujo duomenų registre yra nuolat sekami atletų parametrai, tad net ir nepagavus sportininko konkrečiai naudojant dopingą, jis gali būti nubaustas už neleistinus pakitimus jo kraujo sudėtyje.

„Tavęs gali naudojant draudžiamus preparatus ir nepagauti, bet jei matys kraujo pase, kad, pavyzdžiui, eritrocitų kiekis pakitęs – reiškia, kažką darei ne taip. Dviračių sporto kontrolė yra daug didesnė nei aš esu girdėjęs apie futbolą, pavyzdžiui. Dviratininkai tikrai yra griežčiau „suimti“, – pasakoja R.Navardauskas.

Sekant sportininkų biologinius pasus WADA jau yra pagavusi ne vieną dviratininką ir daugybę lengvaatlečių, daugiausia – rusų. 2014 metų pasaulio futbolo čempionato metu biologinis pasas pradėtas naudoti ir futbole.

Augusto Didžgalvio nuotr./Kuo sportininkas sėkmingesnis – tuo dopingo patikra dažnesnė
Augusto Didžgalvio nuotr./Kuo sportininkas sėkmingesnis – tuo dopingo patikra dažnesnė

M.Valčiukaitė: „Atsargus ir protingas sportininkas visada prieš vartodamas medikamentus pasitars su gydytoju arba patikrins preparato draudžiamumą sistemoje“.

Tikrinti – į namus

Be biologinio paso ir dopingo testų po varžybų, WADA vykdo ir nuolatinę sportininkų kontrolę. Kiekvienas aukščiausio lygio atletas yra užsiregistravęs elektroninėje WADA sistemoje, kur turi nuolat pranešti apie savo buvimo vietą, treniruočių stovyklas ir pan. 

Absoliučiai kiekvienos sportininko gyvenimo paros viena valanda yra skirta dopingo kontrolieriams, kurie gali atvykti pas sportininką į namus ir jį patikrinti.

„Sportininkas privalo nurodyti savo gyvenamąją vietą, išvykas, vietą, kurioje sportuoja ir pan. Taip pat reikia nurodyti vieną valandą paroje, per kurią tave gali atvykti patikrinti dėl dopingo. Nesvarbu, kur esi, ar Lietuvos antidopingo agentūra, ar pasaulinė gali atvykti ir patikrinti. Jei tavęs ten tuo metu neranda, gauni įspėjimą. Trys įspėjimai lygūs teigiamam dopingo testui“, – 15min.lt apie griežtą sportininkų monitoringą pasakojo sprinterė Lina Grinčikaitė.

Apie tokias pačias taisykles pasakojo ir R.Navardauskas: „Kiekvieną dieną aš turiu pranešti, kur esu ir kur nakvoju, tad kasdien yra skirta valanda, kai pas mane kontrolieriai gali pasibelsti ir mane tikrinti iš anksto nepranešus.“

Pasaulio dviračių plento vicečempionu neseniai tapęs sportininkas žino, kad po tokio laimėjimo tikrai bus tikrinamas dar dažniau. Taip jau veikia WADA sistema.

„Kai turi aukštą rezultatą, tave tikrina dažniau. Laimėjus medalį taip pat yra didesnė tikrinimo tikimybė nei užėmus ne prizinę vietą“, – sako M.Valčiukaitė.

Irklavimo sportas turi gerą reputaciją tarp kitų sporto šakų dopingo atžvilgiu, tad irkluotojai prieš varžybas dopingo testais nėra trikdomi. Tai vyksta tik po finišo ir sportininkai tikrinami burtų keliu, o ne visi. Vis dėlto, kadangi per varžybas startuojama kelis kartus, labai maža tikimybė visiškai išvengti patikros.

Lengvaatlečiai bei dviratininkai svarbių čempionatų ir varžybų metu tikrinami daug dažniau.

„Prieš „Tour de France“ visada žinai, kad būsi patikrintas ir dabar žinau, kad atvažiuos manęs tikrinti kažkurią dieną“, – sako R.Navardauskas.​

Alfredo Pliadžio nuotr./Lina Grinčikaitė nemano, kad sportininkas gali teisintis nežinojimu
Alfredo Pliadžio nuotr./Lina Grinčikaitė nemano, kad sportininkas gali teisintis nežinojimu

„Netyčiukų“ nebūna

„Mane pakišo“ arba „Aš nežinojau, kad sudėtyje yra draudžiamų preparatų“ – turbūt populiariausi dėl dopingo vartojimo pagautų sportininkų pasiteisinimai. 

Vis dėlto, kalbinti lietuviai sportininkai smarkiai abejoja galimybėmis susitepti dopingu netyčia.

„Pritarčiau netyčiniams atvejams nebent tada, kai atletai yra labai jauni, neturintys aukštų rezultatų, kurių neprižiūri gydytojas, jiems neskiriama lėšų papildams ir jie juos perka savo nuožiūra, su niekuo nepasitarę. Bet tokių nelabai ir tikrina.

L.Grinčikaitė: „Būdamas didelio meistriškumo sportininku tu žinai savo taisykles ir pareigas. Tokiame lygmenyje sportuojant jau nelabai gali būti netyčia.“

Aukštesnio meistriškumo sportininkai turi gydytojus, kurie skiria jiems papildus iš tikrai patikimų šaltinių“, – sakė M.Valčiukaitė.

Kone identiška ir L.Grinčikaitės nuomonė: „Galbūt tarp jaunimo ar tarp vaikų tai gali atsitikti, kad nusipirkai papildą, kuris turėjo draudžiamų preparatų. Tačiau būdamas didelio meistriškumo sportininku tu žinai savo taisykles ir pareigas. Jau ne naujiena, kad yra draudžiamų preparatų, visada galima pasitikrinti, ką vartoji, prisijungus prie WADA sistemos ir suvedus jų sudėtį. Tokiame lygmenyje sportuojant jau nelabai gali būti netyčia.“

Sportininkai turi būti atsargūs ne tik su maisto papildais ar vitaminais, tačiau su mums, paprastiems žmonėms, atrodo, įprastais vaistais. Ne viename jų gali būti medžiagų, kurių pėdsakai organizme nepatiks dopingo kontrolieriams.

Vis dėlto, draudžiamų preparatų duomenų bazėje pasitikrinti gali kad ir kiekvienas iš mūsų.

„Scanpix“/AP nuotr./Michaelas Matthewsas, Peteris Saganas ir Ramūnas Navardauskas
„Scanpix“/AP nuotr./Michaelas Matthewsas, Peteris Saganas ir Ramūnas Navardauskas

Lietuvos antidopingo agentūros svetainėje antidopingas.lt skiltyje „medikamentų paieška“ yra daugybės medžiagų sąrašas ir jų sudėtis bei draudžiamumo lygis.

„Atsargus ir protingas sportininkas visada prieš vartodamas medikamentus pasitars su gydytoju arba patikrins preparato draudžiamumą sistemoje“, – užtikrino M.Valčiukaitė.

Dviratininkas R.Navardauskas vis dėlto įvardijo netyčinių dopingo vartojimo atvejų.

„Pavyzdžiui, ispano Alberto Contadoro dopingo byloje buvo įrodymų, kad kelmbuterolis jo organizme atsirado iš kiniškos mėsos. Neseniai vienas sportininkas laimėjo teismą, įrodęs, kad vaistinėje paprašius sutrinti vitaminus į miltelius, vaistininkas tai padarė ant to paties stalelio, kur ką tik buvo sutrynęs vaistus, kurie sportininkui yra draudžiami“, – pasakojo R.Navardauskas.

Be to, dviratininkai alinančių varžybų metu dažnai gauna vandens iš šalia trasos esančių sirgalių, tačiau jo gerti nevalia.

„Dažniausiai sportininkai paima tą buteliuką ir visą turinį išpila sau ant galvos ar nugaros, bet negeria. Niekada nesi tikras, kad kas sugalvos padaryti kažkokį šposą ir įpilti į vandenį kažko daugiau nei tik vandens“, – sako R.Navardauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų