Lietuvos sporto pinigų dalybos dažnai sukelia aistrų, bet įprastai daugiau priekaištų turėdavo tie, kurie nemėto kamuolio į krepšį.
Krepšinis daug metų buvo ryškus lyderis pagal finansavimą, bet pastarieji keleri metai be titulų tarptautinėje arenoje ir nepatekimas į olimpines žaidynes įpūtė daugiau vėjų į krepšinio kišenę.
Dar daugiau – finansavimo kriterijų formulėje šiemet ypač daug klausimų kelia vienas iš trijų kriterijų.
Masiškumo rodikliai tiesiogiai atsiliepia finansavimui, o šioje skiltyje pastebėta neįprastai didelių svyravimų.
Tokių, dėl kurių kai kurie žada kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas.
„Aš atsidariau lentelę ir apstulbau, pamatęs kitų federacijų rodiklius. Pavardės dubliuojasi protokoluose, – sakė Lietuvos dviračių federacijos prezidentas Darius Levickis. – Tai yra tiesmukas kitų sporto šakų, kurios elgiasi sąžiningai, apgaudinėjimas. Tam tikros institucijos galėtų paaiškinti, ar tai daroma skaidriai.“
„Tema labai jautri, o ypač mums, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. – Dabar darome pauzę dėl savo reakcijos į finansavimą, nenoriu išdėlioti savo visų emocijų, kurios kilo, kai pamačiau tuos skaičius, nes pirmiau norisi paaiškinimo.“
Krepšinis atsidūrė penktoje vietoje pagal bendrą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) šalies aukšto meistriškumo sporto šakų federacijoms padalytą 10 mln. eurų pyragą.
Suprasti akimirksniu: Sporto Finansavimo lyderiai
- Plaukimas – 927 tūkst. eurų
- Lengvoji atletika – 779 tūkst. eurų
- Irklavimas – 719 tūkst. eurų
- Baidarių ir kanojų irklavimas – 547 tūkst. eurų
- Krepšinis – 516 tūkst. eurų
Pokalbio su 15min metu Vokietijoje viešėjęs M.Balčiūnas norėtų tikslesnes išvadas daryti po susitikimo akis į akį su ŠMSM vadovais, kurie taip pat pripažįsta, kad formulė yra netobula.
Sportinis finansavimo kriterijus yra aiškiai apibrėžtas rezultatais, vadybos kriterijus lemia mažiausiai, tačiau trečiasis kriterijus – masiškumo – kelia galvosūkį ir valdininkams Vilniuje.
„Man pačiam kelia abejonių, jaučiu gudravimo elementų“, – sakė ŠMSM viceministras Linas Obcarskas.
Suprasti akimirksniu
- Valstybės finansavimą aukšto meistriškumo sporto šakų federacijoms lemia:
- 75 proc. – sportinių rezultatų kriterijus
- 15 proc. – masiškumo kriterijus
- 10 proc – vadybos kriterijus
Saulius Ritteris: Skaičiai pasikeitė dėl pandemijos
15 proc. viso valstybės finansavimo lemiantis masiškumas ŠMSM sistemoje yra proporcingas sporto varžybų sistemoje einamaisiais kalendoriniais metais dalyvavusių sportininkų skaičiui.
Kiekviena sporto šaka suskaičiuoja nacionalinėse suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių varžybose dalyvavusius atletus, kurių kiekvienas gali pridėti po daugiau nei pusšimtį eurų į federacijos taupyklę.
Pagal ministerijai pateiktus masiškumo rodiklius 2021 metais pirmavo lengvoji atletika, suskaičiavusi 2949 dalyvius ir už tai gavusi 181,8 tūkst. eurų.
Antroje vietoje gimnastika, užregistravusi 2292 varžybų dalyvius, kurie federacijai lemia 136 tūkst. eurų.
Į trečią vietą užkopė irklavimas, registravęs 2208 atletus ir taip gavęs 141 tūkst. eurų.
Esminis dalykas, kas krenta į akis atidžiai masiškumo lentelę nagrinėjusiems sporto specialistams, – irklavimas ir gimnastika atliko didžiausią šuolį, lyginant su 2020 pateiktais rodikliais ir su kitomis sporto šakomis.
Daugumos sporto šakų pateiktuose duomenyse pastebimų svyravimų per metus neįvyko, tačiau irklavime nuo 723 dalyvių skaičius pašoko tris kartus iki 2208, gimnastikoje nuo 1132 išaugo dvigubai iki 2292. Todėl gerokai pasistiebė ir finansavimo eilutės masiškumo skiltyje – irklavimo beveik 92 tūkst. eurų, gimnastikos – 72 tūkst. eurų.
„Paslapčių nėra, yra aiškūs skaičiavimo principai, – aiškino Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius Saulius Ritteris, praėjusį rudenį paskelbęs apie įspūdingos karjeros pabaigą ir su Mindaugu Griškoniu tapęs vienu šalies irklavimo vadovų. – Pats dar sportavau pastaraisiais metais ir galiu patikinti, kad 2020 metais dalis varžybų buvo atšaukta dėl pandemijos.
Tikėtina, kad varžybos dubliavosi. Jei jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų varžybos vyksta per vieną čempionatą, per vieną savaitgalį, natūralu, kad sportininkai startuodavo savo amžiaus grupėje tik viename jų.
O masiškumas skaičiuojamas per metų laikotarpį. Tai leidžia jaunimui startuoti ir suaugusiųjų varžybose. Aš skaičių neiškreipiau. Viską, kas parašyta protokoluose, taip ir skaičiavau.“
S.Ritteris nesvarstė, kaip irklavimas pagal masiškumo rodiklį taip stipriai aplenkė varžovus – ne tik krepšinį, bet ir plaukimą dviem kartais, baidarių ir kanojų irklavimą – keturiais kartais.
„Populiarumą sunku įvertinti. O tai ir nėra populiarumo skaičiavimai. Tokia sistema, aš jos nesudariau, taigi ne mano kompetencija ją vertinti“, – sakė S.Ritteris.
Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Antanas Gudiškis teigė, kad jo sporto šakos masiškumo šuolį labiausiai lėmė pandemija ir pasikeitę žmonės organizacijoje.
„2021 metais pandemija jautėsi mažiau. 2020 metais beveik negalima buvo rengti varžybų, gal tik vasarą kažkiek. Bet gimnastikoje įprastai varžybos vyksta pavasarį arba rudenį. Pandemija buvo sumažinusi šiuos skaičius, – kalbėjo A.A.Gudiškis. – Gimnastikos, aerobikos varžybose dalyvauja daug žmonių, tai – masinės sporto šakos.
Be to, mūsų skėtinėse organizacijose vyko rinkimai, pasikeitė žmonės – jaučiasi suaktyvėjimas. Rengiami gimnastikos festivaliai, kur suvažiavę keli tūkstančiai žmonių prideda masiškumo.
Gali būti, jog irklavimas bei lengvoji atletika irgi pernai surengė daugiau masinių varžybų.“
Nebenori būti sąžiningi
Kol vienos federacijos džiaugiasi išaugusiais varžybų dalyvių skaičiais, kitos kraipo galvą ir šiaušiasi.
„Mes sąžiningai deklaruojame kiekvieną licencijuotą sportininką, neįtraukiame jaunučių ir vaikų, kurie finansuojami per savivaldybių ar kitus fondus.
Tačiau būdami sąžiningi prarandame daugiau nei 100 tūkst. eurų, – skaičiavo Lietuvos dviračių federacijos vadovas D.Levickis. – Pas mus vien MTB varžybose dalyvauja tūkstantis dalyvių. Bet tai juk nėra aukšto meistriškumo sportininkai.
Kodėl tie, kurie elgiasi sąžiningai, turi būti nuskriausti? Kitos federacijos gali gauti 180 tūkst., 130 tūkst., 100 tūkst. eurų, o mes gavome tik 10 tūkst., nes norime būti sąžiningi.
Tada gal mums to nereikia, gal ir mes norime būti sukčiai?“
Lietuvos dviračių sporto federacija pernai suskaičiavo 175 savo varžybų dalyvius – dešimt ir daugiau kartų mažiau nei masiškumo rikiuotės lyderiai.
Aprašas pernelyg abstraktus
Spragų masiškumo rodiklių skaičiavime įžvelgia ir ŠMSM, į kurią suplaukia federacijų dokumentai su Lietuvos čempionatų dalyvių protokolais.
Anot L.Obcarsko, rodiklius patikrina ministerijos ekspertai, o vėliau ir Lietuvos sporto centro ekspertai.
„Tikrai žinau, kad toje vietoje yra per daug laisvės interpretacijai, ką traktuoti Lietuvos čempionato dalyviais. Tai tikrai tobulintinas dalykas.
Kai kurios įtraukia visus lygmenis, o krepšinio federacija – tik aukščiausią. Tie, kurie labai sąžiningai viską surašė, gali būti, kad ir nukentėjo, – pripažino ŠMSM viceministras. – Nes aprašas yra pernelyg abstraktus.“
Krepšinio finansavimą vadina klaida
Nauji finansavimo skaičiai atėmė žadą naujai Lietuvos krepšinio federacijos valdžiai.
Kartu su federacijos prezidentu Vydu Gedvilu pernai Arvydą Sabonį ir Mindaugą Špoką pakeitęs M.Balčiūnas neslėpė, jog tikėjosi išvysti kitokios apimties valstybės paramą.
„Nuoširdžiai galvoju, kad tai yra klaida. Ji prasideda nuo pačios formulės, bet pirmiausia norėčiau pasikalbėti akis į akį su atsakingais žmonėmis“, – sakė M.Balčiūnas.
Jis pabrėžė, kad ŠMSM žadėjo visam sportui 40 proc. finansavimo prieaugį, kas reikštų, jog prie pernai gautų daugiau nei 700 tūkst. eurų krepšiniui prisidėtų solidi suma – buvo laukta milijono.
Galiausiai krepšiniui skirta 516 tūkst. eurų.
M.Balčiūno nuomone, tai per maža dalis prie bendro federacijos biudžeto, kuris šiems metams planuojamas 3,6 mln. eurų. Biudžetas bus daugiausia sudarytas iš komercinių projektų ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žadamos injekcijos (apie 800 tūkst.).
„Net nežinau, kaip čia švelniai pasakyti. Situacija tragiška, – kalbėjo M.Balčiūnas, su ŠMSM vadovais sutaręs dėl išsamesnio pokalbio. – Aš tikiu, kad yra klaida, nesusipratimas. Tikiu, kad tai išspręsime.“
M.Balčiūnas dar nėra įsigilinęs į masiškumo rodiklius, nes tuo užsiima federacijos darbuotojai pagal daugybę metų atidirbtą formulę, bet bendri Lietuvos sporto finansavimo dėsniai jam kelia daug klausimų.
„Paradoksas yra ir tas, kad federacijos nėra skatinamos auginti bendro biudžeto, o tarsi skatinama atimti pinigus iš kitų federacijų, – dėstė M.Balčiūnas. – Jei kažkuriai sporto šakai sektųsi geriau, bendras sporto pinigų krepšelis neaugtų.
Tai, kad Lietuvos krepšinio rinktinė pernai nepateko į olimpines žaidynes, kažką pradžiugino, nes pinigai atiteko, pavyzdžiui, plaukimui, kuris galbūt net neišleidžia visų pinigų, o atideda rezervui, nors pati rinktinė yra mažesnė.“
Žada tobulinti sistemą
L.Obcarskas, kuruojantis sportą Jurgitos Šiugždinienės vadovaujamoje ŠMSM, teigė, kad bendrai federacijos palankiai vertina visą finansavimo sistemą, nors minusų įžvelgia ir jis pats.
„Gali būti, kad kažkuri federacija rengia daugiau etapų ar rungčių, galbūt persidengia sportininkai, dalyvavę jaunių varžybose, o paskui jaunimo ar suaugusiųjų.
Dabartinis masiškumo aprašas leidžia gudrauti, – sakė jis. – Gal per stipru pasakyti, kad elgėsi nesąžiningai, bet gudrauti tikrai turėjo galimybę. O tai yra nesąžininga kitų federacijų atžvilgiu.“
L.Obcarskas pridūrė, kad finansavimo rezultatai buvo paviešinti, federacijos turėjo galimybę mėnesį reikšti viena kitai pretenzijas, bet niekas pernelyg netriukšmavo.
Dabar laikotarpis, kai galima buvo aiškintis, ištiksėjo, federacijos rengia sąmatas, o ministerija laukia sutarčių.
Valstybinių pinigų srautai ims tekėti į sporto federacijas, bet ateityje L.Obcarskas žada tobulinti sistemą: „Ateityje masiškumo rodiklį norėčiau matyti kitaip skaičiuojamą – ne nacionalinių čempionato dalyvių, o federacijų valdomų klubų realių narių skaičių. Dabar tokio įrankio nėra, bet kai atsiras sporto registras, turėsime tokią galimybę.“
Sporto registro dar greitai nebus, tad L.Obcarskas žada per vasarą peržiūrėti visą sistemą, ateityje sugriežtinti ir patikslinti masiškumo apibūdinimo aprašą, eliminuoti pasikartojančius varžybų dalyvius, atsižvelgti į komandinių ir asmeninių varžybų specifiką.
„Tikrai tobulinsime, – žadėjo jis, – Suprantu, kad gali paaugti 20–30 proc. (masiškumas), bet ir man pačiam kelia abejonių, jaučiu gudravimo elementų.“
