Ketvirtadienį specialiai surengtoje spaudos konferencijoje olimpinė čempionė D.Gudzinevičiūtė, olimpiniai prizininkai penkiakovininkai Andrejus Zadneprovskis ir Edvinas Krungolcas bei treneriai Kąstytis Pavilonis ir Jurijus Moskvičiovas norėjo atkreipti visuomenės dėmesį į nacionalinį biudžetą, kurį ateinantį pirmadienį turėtų pasirašyti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pagrindinė olimpinės rinktinės sportininkų ir trenerių pagalbos šauksmo priežastis – finansavimas. Kitų metų biudžete mokomajam darbui ir treniruotėms numatyta 138 tūkst. litų. „Man per metus kategoriškai minimali suma, reikalinga pasirengti ir dalyvauti varžybose, yra 70 tūkst. litų, o olimpinės rinktinės narių vien pirmame sąraše yra 37 sportininkai“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
„Be stovyklų, be pasirengiamųjų varžybų sunkiai įsivaizduoju deramą dalyvavimą pasaulio ir Europos čempionatuose. Yra baimės, kad mano ir daugelio kitų gerų sportininkų rezultatai gali kristi“, – tikino Pekino olimpinis vicečempionas E.Krungolcas.
„Uždaro baseiną Vilniuje, tai mums pasirengimas be vienos rungties tas pats kaip bėgikui bėgti be vienos kojos, – ironizavo penkiakovininkas. – Ką darysime, jeigu nebus pinigų? Nevažiuosime. Sėdėsime namie ir pirštą čiulpsime. Mes jau kažką pasiekėme, bet ką daryti perspektyviam jaunimui, kuriam viskas dar prieš akis? Eiti į gatvę?“
„Tokie sportininkai kaip D.Gudzinevičiūtė ar Virgilijus Alekna apskritai neturėtų sukti sau galvos dėl pinigų. Jie – mūsų šalies vėliava, – sakė ėjikų treneris K.Pavilonis. – Mūsų šalies sportininkai garsina Lietuvos vardą labiau nei visas diplomatinis korpusas.“
Anot jo, kol kas Lietuvos sportininkai turi tik pareigų, bet neturi teisių. „Todėl planuojame įkurti nacionalinę trenerių asociaciją, kuri gintų sportininkų ir trenerių teises. Tęsime darbą, net jeigu ir bus patvirtintas šis biudžetas“, – tvirtino treneris.
D.Gudzinevičiūtės nuomone, sportininkams nebus nei motyvacijos, nei galimybių toliau deramai varžytis: „Pavyzdžiui, man kitais metais planuojama valstybės stipendija bus apie 1400 litų. Tai gal labiau apsimoka nebesportuoti ir gauti priklausančia rentą, kuri yra apie 3000 litų?“
„Dabar labiausiai norėtume ne kad mums pagerintų socialines sąlygas, o galimybių treniruotis. Nukentės tie pinigai, skirti mūsų mokomajam darbui. Mes tuoj būsime įrašyti į Raudonąją knygą, – teigė ji. – Politikai, kurie mėgsta sakyti, kad esame geriausi šalies ambasadoriai, skambina naktį, sveikina po gero starto, fotografuojasi, ateityje nesulauks kitų šalių kolegų sveikinimų su mūsų pergalėmis. Tada prasidės kaltųjų medžioklė. Greičiausiai nė vienam neužteks savigarbos pasakyti, kad prie Lietuvos sporto sužlugdymo prisidėjo patys.“
Olimpinės rinktinės narių V.Aleknos, D.Gudzinevičiūtės, E.Krungolco, A.Zadneprovskio ir trenerių A.Juozaičio, J.Moskvičiovo, K.Pavilonio pasirašytas pranešimas spaudai.
2010 m. Lietuvos biudžetas, suformuotas ir patvirtintas LR Seimo, bet dar nepasirašytas LR prezidentės D.Grybauskaitės, yra mažinamas visoms sritims. Tikėjomės, kad sportui skirtos lėšos, lyginant su kitomis sritimis, bus mažinamos proporcingai. Deja...
Pagal numatytą kitų metų Lietuvos sporto finansavimą lėšų neužteks ne tik olimpinės pamainos ugdymui, jau nekalbant apie pasirengimo 2016 m. olimpinėms žaidynėms programą, tačiau jų nepakaks ir pagrindinei olimpinei rinktinei, kuri rengiasi olimpinėms žaidynėms pagal programą „Londonas 2012“...
Mūsų pasirengimas vykdomas per Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC). 2009 m. pradžioje LOSC buvo numatyta skirti 20 milijonų litų, gegužę sumažinus biudžetą, gauta 15 mln. litų. Kitų metų LOSC biudžeto projekte – 7 mln. litų. Atskaičius visas privalomas išlaidas (atlyginimus ir pan.), mokomajam sportiniam darbui, sportininkų stipendijoms lieka 716 tūkst. litų.
Turint tokias lėšas, sportininkams bus sudėtinga, tiksliau beveik neįmanoma, išlaikyti gerą sportinę formą, konkuruoti su kitų valstybių sportininkais. Nematydamas perspektyvos, iš sporto pasitrauks gabus jaunimas, prarasime kvalifikuotus sporto specialistus. Lietuvos sportas bus nublokštas keliolika metų atgal.
Baiminamės ir to, kad jaunimas, neturėdamas galimybių realizuoti save sportuodamas, gali papildyti nusikaltėlių gretas – tada daugiau lėšų reikės skirti kalėjimams ir žmonių saugumui užtikrinti... Suprantame sudėtingą šių dienų situaciją, tačiau tikimės, kad į mūsų kreipimąsi bus atsižvelgta ir Lietuvos sportas žlugdomas nebus.
