Rusijai, su Baltarusijos palaikymu, ir toliau negailestingai bombarduojant Ukrainą, sporto atstovų vienybė ima skylinėti.
Lietuvos salės futbolo rinktinė rengiasi dvikovoms su Baltarusija, o Vilniuje ir Šiauliuose vyksta teniso turnyrai, kuriuose netrukdomai dalyvauja rusai bei baltarusiai.
Futbolo federacija (LFF) ir teniso sąjunga (LTS) ginasi, kad kitokių sprendimų priimti negali. Esą ministerijos surašytų rekomendacijų, kurios vėliau sugriežtintos iki „griežtų rekomendacijų“, nežaisti su minėtų šalių atstovais neužtenka.
LFF ir LTS prašo ministerijos priimti įstatymą, kuris teisiškai draustų žaisti su šalių agresorių atstovais.
„Mano žiniomis, tokio įstatymo jokiose Šiaurės Europos šalyse nėra ir jokioms tų šalių federacijoms jo nereikia“, – trečiadienį po susitikimo su žurnalistais teigė ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Papildomo poreikio reguliavimas nekyla ir daugumai mūsų sporto organizacijų. Pirmiausia turi būti labai aiški vertybinė ir moralinė pačios federacijos pozicija. Nei futbolo, nei teniso atveju, mes neturime jų Vykdomųjų komitetų išreikštų pozicijų. Man atrodo, tai yra vienas svarbiausių, principinių sprendimų“, – pabrėžė šalies ministrė.
„Vyriausybė ir, šiuo atveju, ministerija padarė viską. Labai aiškiai išsakė poziciją, išleido griežčiausias rekomendacijas. Federacijos yra savarankiškos organizacijos ir pirmiausia tvirta jų pozicija, kad jos nedalyvauja tokiose varžybose yra esminė“, – pridūrė J.Šiugždinienė.
Kas atsitiks, jei šalies futbolas ir tenisas nesilaikys minėtų griežtų ministerijos rekomendacijų?
„Mes turime savo poveikio priemones, bet man tiesiog skaudu apie tai kalbėti, lyginti su (federacijų) pozicija ir karo situacija Ukrainoje.
Faktas, priemonės yra. Esame jas apsprendę. Mes nefinansuosime tarptautinių varžybų, vyksiančių Lietuvoje, kuriose dalyvaus Rusijos arba Baltarusijos sportininkai. Mes taip pat turime galimybę persvarstyti kitų metų finansavimą federacijoms“, – dėstė J.Šiugždinienė.
Futbolui ir tenisui ji siūlė imti pavyzdį iš šalies bokso bei krepšinio – šių Vykdomieji komitetai yra priėmę sprendimus nedalyvauti varžybose su šalių agresorių atstovais, o boksininkai jau atsisakę ir boksuotis.
„Man atrodo, kad svarbiausias dalykas yra ne tai, kas grės valstybės lygmeniu, bet kokia jų yra moralinė ir vertybinė pozicija karo Ukrainoje akivaizdoje“, – pabrėžė šalies sporto ministrė, savaitės pradžioje drauge su dar 33 šalių sporto galvomis pasirašiusi raginimą Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC) iš naujo persvarstyti sprendimus leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems varžybų dalyviams.
„Labai raginame federacijas – tiek futbolo, tiek teniso – burtis į koalicijas su kitų šalių federacijomis ir daryti spaudimą savo tarptautinėms federacijoms“, – siūlė J.Šiugždinienė.
„Ministerija yra labai aiškiai pasakiusi, kad užskaitys praėjusių metų rezultatus. Tikrai nereikia federacijoms ir sportininkams jaudintis, kad jie nukentės, jei varžybose nedalyvaus dėl minėtų priežasčių. Dėl to, kad Rusijos ar Baltarusijos sportininkai taip pat jose varžysis su neutralia, su balta, kaip patys sako, vėliava“, – pridūrė ministrė.
„Tačiau, kaip jau minėjau, tai yra jų sprendimas ir jos turi išsakyti labai aiškią poziciją“, – pabrėžė J.Šiugždinienė.
