„Net medžioti pradėjau. Dalyvavau keliose medžioklėse su varovais ir turiu pripažinti, kad man tai patinka. Laimikis? Visko buvo. Ir kiškių, ir stirnų, ir šernas“, – 15min.lt teigė Europos jaunimo čempionato prizininku ne kartą tapęs dviratininkas. Naują sezoną sportininkas pradės naujoje „Movistar“ komandoje. Pasitraukęs iš „Cervelo“ ekipos Ignatas tikisi, kad naujoje komandoje irgi turėtų sektis. O ambicijų ispanų komanda nestokoja. Aišku, jeigu mūsų komandai pavyktų prikalbinti kokią nors pirmo ryškumo žvaigždę, būtų žymiai smagiau. Dirbti drauge su A.Contadoru, A.Schlecku ar T.Hushovdu – didelis malonumas. Aišku, tada ir darbo būtų daugiau.
– Kadangi esi apsistojęs Ispanijoje, kaip pats vertini tą Alberto Contadoro versiją, kad draudžiamų preparatų jo organizme per lenktynes „Tour de France“ atsirado per užkrėstą mėsą?
– Tai kad aš dabar ispaniškų naujienų nelabai žinau. Pasiskaitau cyclingnews.com puslapį – ir viskas.
– Bet ar sutiktum su tais skeptikais, kurie sako, kad be dopingo laimėti tokių daugiadienių lenktynių yra neįmanoma?
– Viskas yra įmanoma. Aš kadaise sakiau, kad „Giro d'Italia“ etapo laimėti neįmanoma. Bet aš laimėjau. Ir daugiadienes lenktynes laimėti įmanoma. Aišku, kalbų apie medikus, draudžiamus prepratus, technologijas būna ir girdėti visokių. Mes patys apie dopingą vartojusius dviratininkus sakome, kad jie „užpylė“. Bet aš tikrai nevartoju ir nepažįstu sportininkų, kurie vartotų draudžiamus preparatus.
O aplenkti Fabianą Cancelarą Londono olimpinėse žaidynėse būtų įmanoma?
– Jis labai greitas. Ir labai gerai važiuoja. Bet laimėti galima. Tai aš jau esu įrodęs „Giro“ lenktynėse, „Tour de France“ atskiro starto etape irgi buvau ketvirtas – vadinasi, kovoti galima su bet kuriuo varžovu.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Ignatas Konovalovas po pergalės „Giro d'Italia“ lenktynių etape |
– Ką veiki dabar? Ilsiesi ar jau treniruojiesi?
– Užsibuvau Lietuvoje. Pagal išankstinę komandos informaciją pirma treniruočių neilga treniruočių stovykla turėjo būti gruodžio viduryje, bet dabar ją nukėlė kelioms dienoms – į Saragosą vyksiu tik antroje gruodžio pusėje. Poilsis jau baigėsi, dabar jau ruošiuosi sezonui.
– O pirmieji naujo sezoo startai?
– Pasisekė, pirmosios naujos sezono lenktynės vasario 8 dieną vyks Maljorkoje. Kai prieš porą metų patekau į „Cervelo“ komandą, teko pasiblaškyti po pasaulį – sezono pradžioje dalyvavau lenktynėse Katare, Kalifornijoje (JAV), Dramblio Kaulo Krante. Tolimos kelionės, laiko juostų skirtumas, aklimatizacijos problemos turėjo įtakos – susirgau ir nieko gero neišėjo. Dabar jau suprantu, kodėl labiau patyrę profesionalai neužkimba už patraukliai ir egzotiškai skambančių pasiūlymų vykti į varžybas, pavyzdžiui, Argentinoje ar Naujojoje Zelandijoje. Sveikatos tokie turai tikri neprideda.
– Į „Tour de France“ tavo nauja komanda planuoja vykti?
– Dar anksti sakyti. Pažiūrėsime, kaip seksis. „Movistar“ turi toli siekiančių planų, gal pirmais metais visko ir nepavyks realizuoti. Daug kas priklausys ir nuo treniruočių, tikslų, kuriuos sužinosime gruodžio mėnesį, kai susiburs visa komanda. Gausime naujų dviračių, artimiau susipažinsime. Treniruočių sąlygos Ispanijoje – tikrai geros. Ir Lietuvos dviratininkų ten yra daug.
– Geriausia Lietuvos sportininke pernai išrinkta Simona Krupeckaitė skundėsi, kad jos varžovės gali sau leisti naudoti gerokai brangesnius dviračius. O lietuviška finansinė realybė, deja, pranašumų prieš varžovus nesuteikia. Tu jauti krizę?
– Tai kad aš su mūsų Dviračių sporto federacija jokių finansinių reikalų neturiu. Mane viskuo aprūpina klubas. O ten apie krizę nekalbama.
– Kaip vertini planą atgaivinti lenktynes nuo Vilniaus iki Talino?
– Idėja išties gera ir graži. Jaunimui tai būtų proga išbandyti save, nes išvykti į panašios trukmės lenktynes užsienyje gali tikrai ne kiekvienas. Kadangi „Baltic Chain Tour“ kol kas neįtrauktos į tarptautinis kalendorius, neturi reitingų, mes ateinančiais metais dalyvauti turbūt negalėsime. Bet jeigu varžybos bus atitinkamo lygio, manau, kad profesionalų komandos atvyks į jas. Kol kas geriausiomis šiame regione pavadinčiau Lenkijos turo lenktynes. Bet užpernai jos vyko rugsėjo pabaigoje, ilgi etapai vyko pliaupiant lietui, buvo sunku. Ir viešbučiai Lenkijoje – prastoki. Po etapo reikėdavo vykti į nakvynės vietą – siaurus ir duobėtus Lenkijos keliukus tikrai pažįstame. Pavyzdžiui, privažiuoji prie tiltelio, o juo gali važiuoti ne sunkesnės nei 3,5 tonos transporto priemonės: mūsų autobusas ir sunkesnis, ir pločiu net ant to tiltuko netilptų. Ir vėl krataisi apie 50 km, kol randi kitą kelią. Liūdnoki prisiminimai, gerai būtų, kad būsimos Baltijos šalių lenktynės tokių siurprizų nepateiktų. Tačiau Lenkijos turas turi bene aukščiausią koeficientą. Vyresni kolegos pasakojo apie varžybas Rusijoje – ten norai geri, lėšų lyg ir yra, tačiau organizavimo lygis labai prastas.
– Kokie bus svarbiausi tavo startai 2011 metais?
Manau, kad startų prioritetus sudėlios komanda. Tačiau tikrai tikiuosi važiuoti keleriose klasikinėse lenktynėse, o dėl solidžiausių daugiadienį – „Giro d'Italia“, „Tour de France“ ar „Vuelta Espana“ – dar anksti ką nors sakyti. Tikrai noriu kovoti su visais pajėgiausiais pasaulio dviratininkais.
– Dėkoju už pokalbį.
