104 kartą rengiamos populiariausios pasaulio dviračių lenktynės prasidės šeštadienį Diuseldorfe (Vokietija) pavienio starto 14 km varžybomis – lengva pramankšta prieš tikruosius išbandymus.
Laukia 21 etapas, 3540 kilometrų per tris savaites, kai trasos risis per Belgiją, Liuksemburgą ir, žinoma, Prancūziją, kur dviratininkų taip pat laukia Alpių ir Pirėnų įkalnės ir nuokalnės iki pat finišo Eliziejaus laukuose liepos 23 dieną.
Tada paaiškės, kas kirs finišo liniją su taure šampano ir bus apdovanotas 500 tūkst. eurų čekiu – dalimi lenktynių nugalėtojui skiriamo prizinio fondo (2,3 mln. eurų).
Tarp 198 dviratininkų pedalus mins ir I.Konovalovas, patekęs tarp devynių Prancūzijos komandos FDJ atletų, kuriems teko garbė varžytis „Tour de France“.
Lenktynių išvakarėse 31 metų lietuvis interviu 15min pasakojo apie laukiančius iššūkius lenktynėse, prie kurių organizacijos prisideda 4500 žmonių ir kurios sutraukia apie 10 mln. aistruolių.
Penktadienis – ramiai. Lengva treniruotė, kaip aš sakau: prajudinome „bulkas“.
– Ignatai, kaip praėjo paskutinės dienos rengiantis lenktynėms?
– Penktadienis – ramiai. Lengva treniruotė, kaip aš sakau: prajudinome „bulkas“. Po to pietūs, pietų miegas, masažas, ir diena tuo baigiasi.
Tai – rami diena lyginant su ketvirtadieniu, kai po treniruotės laukė masažas, tada skubėjome į susitikimą su varžybų rengėjais. Jie papasakojo apie šių metų trasą, pernykštį „Tour de France“. Buvo daug susitikimų, persirengimų, fotosesijų, vyko komandų pristatymas, o mano komanda jame buvo trečia nuo pabaigos, tad turėjome ilgai laukti – į viešbutį grįžome apie 21 val.
Šeštadienį startas laukia po pietų, tad iki tol tiesiog ryte pasivažinėsime ir apžiūrėsime trasą – svarbu ją žinoti, nes tai bus pavienės lenktynės laikui. O po pietų – į startą ir viskas – karavanas pradeda eiti.
– Antrą kartą per karjerą minsite populiariausiose dviračių pasaulyje – kaip pasikeitė Ignatas Konovalovas nuo tada, kai 2010 metais atstovavote „Cervelo“ komandai?
– Prieš septynerius metus buvau dviratininkas be patirties. Dabar mano patirties bagažas didesnis, esu matęs daugiau ir šalto, ir karšto.
– Be to, tikriausiai esate geros sportinės formos – tai rodo gera sezono pradžia ir titulas Lietuvos čempionato Gargžduose grupinėse lenktynėse?
– Taip, teoriškai sportinė forma yra gera. Tikiuosi, kad teorija su praktika neprasilenks, nors kartais pasitaiko ir kitaip.
Gargžduose tikrai buvau geros sportinės formos ir tikiuosi ją išlaikyti. Aišku, „Tour de France“ trunka tris savaites, tad būtų gerai tokią savijautą išlaikyti kuo ilgiau.
– Jūsų vaidmuo tikriausiai nesikeis – būsite ginklanešys Arno Demare etapuose, kai šiam sprinteriui prireiks jūsų pagalbos?
– Taip, būsiu sprinto grupėje, kurioje penki pagalbininkai turės padėti Arno. Kiekvienas iš šešeto žinome savo vaidmenį ir ką norime pasiekti. O norime, kad Arno laimėtų kurį nors etapą sprinteriui tinkančiose trasose. O kalnų etapuose bandysime padėti kitam mūsiškiui Thibaut Pinot.
– Gargžduose turbūt turėjote progą pasikalbėti apie „Tour de France“ su Ramūnu Navardausku, kuris šiemet šiose lenktynėse negali dalyvauti.
– Su Ramūnu dažnai pasikalbame, kai treniruojamės Ispanijoje, gyvename tame pačiame miestelyje (Olivoje), šiaip dažnai pasidaliname patirtimi ir istorijomis. Išskirtinai šiam „Tour de France„ patarimų negavau, bet bendrai visada pravartu pasikalbėti.
– R.Navardauskas šįkart nestartuos dėl pernelyg nualinto organizmo, gydytojai jam rekomendavo poilsį. Ar jums per karjerą yra taip buvę?
– Turiu pabelsti į medį tris kartus, nes iki šiol dėl panašių sveikatos bėdų nereikėjo sustoti. Pervargimai ir sportinės formos kritimas yra dažnas reiškinys. Kartais pasitaiko, kad nepasibaigus varžyboms pajunti, jog laikas atsipūsti.
– Kas pačiam atrodo sunkiausia trijų savaičių lenktynėse?
– Kiek esu važiavęs “Grand Tour„ varžybose (I.Konovalovas iki šiol yra dalyvavęs ketveriose „Giro' d'Italia“, dvejose „Vuelta a Espana“ ir vieneriose „Tour de France“ lenktynėse), pamenu, kad visada pasitaikydavo viena ar dvi krizinės dienos. Dauguma dviratininkų tai patiria, tik vieni su tokiomis krizinėmis dienomis susitvarko geriau, kiti – prasčiau.
Jei tokia krizinė diena ateina per labai sunkų kalnų etapą, tokios dienos įsimena ilgam, nors jas ir norisi pamiršti kuo greičiau. Nes tai būna žodžiais nenusakoma kova su pačiu savimi, su savo kūnu, kalnu, keliu, distancija.
Jei tokia krizinė diena ateina per labai sunkų kalnų etapą, tai būna žodžiais nenusakoma kova su pačiu savimi, su savo kūnu, kalnu, keliu, distancija.
– Jūsų komandos nariai vargu ar dalyvaus kovoje dėl prizinių vietų bendroje įskaitoje, bet šiemet laukiama labai įtempta kova, nes favoritų yra ne vienas: Chrisas Froome'as, Nairo Quintana, Romanas Bardet, Richie Porte. Kas yra jūsų favoritas?
– Man juo lieka Ch.Froome'as. „Tour de France“ jis yra laimėjęs tris kartus, labai gerai žino savo lenktynių planą, labai gerai pažįsta savo kūną, nes žino, kaip buvo anksčiau. Jei nebus netikėtumų – griūčių, apsinuodijimų maistu, susirgimų ar kitų bėdų, Ch.Froome'as man yra favoritas Nr.1.
Žinoma, N.Quintana gali taip pat pakovoti, o R.Porte labai stipriai atrodė pastaruoju metu. Bus įdomu pasižiūrėti, kokia jų dabar sportinė forma.
– Ar Alberto Contadoras gali iššauti per lenktynes, kurios, kalbama, jam tikriausiai bus paskutinės?
– Manau, kad tokiose lenktynėse niekada negali nurašyti sportininko, kuris yra laimėjęs bent vieną iš „Grand tour“. O A.Contadoras ne kartą yra įrodęs, kad gali laimėti (ispanas yra vienas iš šešių pasaulio dviratininkų, kurie yra laimėjęs visus tris „Grand tour“ – po dusyk „Tour de France“ ir „Giro d'Italia“, tris kartus – „Vuelta a Espana“).
Aš tikrai jo nenurašyčiau, tačiau jei reikėtų lažintis, šiandien už jį pinigų nestatyčiau.
– Tradiciškai lenktynės vingiuoja po visą Prancūziją pagal laikrodžio rodyklę ir tada atgal, bet dabar suksis zigzagais. Lenktynių rengėjai taip pat sumažino įkalnių kiekį, bet padidino trasos statumą. Kiek jums tai svarbu?
– Nemanau, kad tai dideli pokyčiai, nes vis tiek visi važiuosime ta pačia trasa. Ar viename etape bus penki kalnai ar du, bet labai sunkūs, vis vien manau, kad laimėtojas bus tas pats. Sąlygos yra vienodos, nes varžybų bendras planavimas vis tiek yra standartinis: yra lygumų etapai, kalnų etapai ir pavienės lenktynės laikui. Kažkokių didelių pokyčių neprikuriama.
– Andrew Tulansky naudos specialų smegenų stimuliatorių lenktynėse. Kas jums – kalbant apie šiuolaikines technologijas, ar kitus dalykus – yra įdomiausia šiose pragaro lenktynėse?
– Labai daug naujovių šiemet nėra, bet dabar kiekviena komanda turi savo virėją. Toks virtuvės šefas lydi komandą visas lenktynes. Komanda turi atskirą furgoną su virtuve, nebereikia prašytis į viešbučio restoranus.
Kai kurios komandos ir prieš kelerius metus turėjo po savo virėją, šiemet tuo gali džiaugtis visos.
– Galėsite paprašyti mėgstamo patiekalo, ar ne?
- Matote, dažniausiai reikia angliavandenių, tad pagrindinis patiekalas yra makaronai. Jie Prancūzijoje įprastai patiekiami pervirti, tad ir jų maistinė vertė būna visiškai sumenkusi, cheminis indeksas – išaugęs. Gerai turėti savo virtuvės šefą, kuris tikrai pagims kokybišką, o svarbiausią ir higienišką maistą. Tada mažiau progų apsinuodyti, nes patiriant tokius didelius krūvius apsinuodyti maistu rizika išauga.
Kalbant apie kitas naujoves, kai kurios komandos po varžybų naudoja ir šalčio terapijas.
Prieš man atvykstant mano komanda taip pat turėdavo sunkvežimį, kuriame būdavo specialios kameros – tarsi šalčio saunos. Įeini, o ten pripurkšta šalto oro.
Bet tai kainuoja didelius pinigus ir mūsų komanda tokių šalčio kambarių atsisakė – man jais pasinaudoti neteko.
– Socialiniame tinkle „Twitter“ įdėjote nuotrauką, kurioje pozuojate su nauja apranga ir pabrėžiate mūsų trispalvės akcentą. Ar sudėtinga susitarti, kad Prancūzijos komandos dviratininko aprangoje būtų lietuviška vėliava?
– Nesunku – tereikia tapti Lietuvos čempionu. Man tapti grupinių lenktynių čempionu pavyko pirmą kartą per dešimt metų.
Nacionalinių vėliavų spalvas įgija teisę ir kartu privalo aprangoje turėti visi nacionaliniai čempionai. Tad šiuo atveju tai lėmė ne komandos noras, o taisyklės. Aš esu dėkingas ir komandai, nes pagamino labai gražią aprangą, trispalvė labai ryškiai šviečia. Tai – didelė garbė ir atsakomybė.
