Dėl galimų LTOK įstatų ir Olimpinės chartijos pažeidimų LLSA jau kreipėsi į Tarptautinį sporto arbitražo teismą Lozanoje ir sulaukė patvirtinimo, kad ginčas priimtas nagrinėjimui.
„Sunku patikėti, kad LTOK per Generalinę asamblėją pati pažeidinėtų Olimpinę chartiją, bet patys buvome to liudininkais. Deja, tik keletas jos dalyvių pastebėjo, kad vietoje audituotos finansinės ataskaitos buvo pateikta tik LTOK 2017 m. biudžeto įvykdymo apyskaita ir 2018 m. biudžetas. Tačiau buvo bandoma sudaryti įspūdį, kad tvirtinama audituota ataskaita, kadangi pranešimą skaitė „PwC“ auditorius, o LTOK Revizijos komisijos pirmininkas pažymėjo, jog jokių pažeidimų nėra. Tai yra labai aiškus ne tik LTOK įstatų, bet ir pačios Olimpinės chartijos pažeidimas“, – teigia Lietuvos laipiojimo sporto asociacijos prezidentė Margarita Smirnovienė
Anot jos, remiantis neaudituota ataskaita patvirtintas ir 2018 m. LTOK biudžetas – pinigų sportui paskirstymas. Tikėtina, kad taip buvo daroma ir ankstesniais metais. Be to, neaudituotos finansinės ataskaitos pagrindu LTOK prezidentė pristatė organizacijos 2018 m. biudžetą Seime.
M.Smirnovienės teigimu, tik po to, kai LTOK gavo informaciją apie ginčą Tarptautiniame sporto arbitražo teisme, LTOK priėmė sprendimą šaukti neeilinę LTOK asamblėją, kurioje būtų tvirtinama audituota finansinė ataskaita. Pranešimą žiniasklaidai apie tai LTOK išplatino praėjusį penktadienį – lygiai po dviejų mėnesių nuo Generalinės asamblėjos.
„LTOK siekį šaukti neeilinę Generalinę asamblėją motyvavo technine klaida. Tai akivaizdžiai rodo, kad po 2018 m. sausio 26 d. LTOK neplanavo nieko koreguoti tikėdamasis, jog klausimas dėl audituotos finansinės 2017 m. atskaitomybės liks nepastebėtas“, – pastebi LLSA prezidentė.
„Keisčiausia tai, kad LTOK tai pateikia lyg normalų įvykį, argumentuodami audito bendrovės keitimu, nors be tokios ataskaitos Generalinė asamblėja net negalėjo vykti. Taip pat turime įtarimų, kad ir 2016 m. vykusioje Generalinėje asamblėjoje net nebuvo teikiama audituota finansinė ataskaita. Ką slepia toks LTOK nenoras skaidrinti savo finansus – galime tik spėlioti, tačiau tai nekelia pasitikėjimo organizacijos vadovybe. Be to, kyla klausimas, kokiu tuomet pagrindu buvo patvirtintas 2018 m. LTOK biudžetas, jei net 2017 m. finansinė atskaitomybė yra nepatvirtinta auditoriaus, kaip tai numato Olimpinė chartija ir LTOK įstatai. Svarbiausias finansinis dokumentas yra tiesiog netikras“, – sakė M.Smirnovienė
LLSA teigimu, LTOK vadovybė pažeidė 39.1 ir 42.2 LTOK įstatų punktus, taip pat ir Olimpinės chartijos 27 ir 28 punktus.
„Mus taip pat nerimą kelia tai, kad apie tokius pažeidimus turėjo žinoti ir LTOK Vykdomasis komitetas, LTOK iždininkas (R.Balaiša), LTOK Revizijos komisija (pirmininkas Algimantas Blažys, kuris yra UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“ vadovas), kadangi pagal tuos pačius įstatus, jie pirmieji turi patvirtinti audituotą finansinę ataskaitą, kuri vėliau keliauja į LTOK Generalinę asamblėją. Dar įdomiau, kad tą patį turėjo padaryti ir LTOK Finansų ir biudžeto komisija, kurioje yra ir trys Seimo nariai, vadovauja LTOK viceprezidentas R.Bakutis – ar tokie dalykai nepastebimi tyčia, ar dėl kompetencijos stokos?“ – savo pranešime abejones kėlė M.Smirnovienė.
Pasak jos, tai, kad tokios problemos atsiranda LTOK pasamdžius tarptautinę audito bendrovę, kelia negerų minčių apie tikrąją finansų padėtį šioje organizacijoje, jau nekalbant apie žalą olimpiniam judėjimui, ir LTOK, norėdamas išsklaidyti šias abejones, privalės atsakyti į kilusius nuogąstavimus. „Tokie LTOK veiksmai yra akivaizdus spjūvis visai olimpinei bendruomenei, t.y. į akis pateikiama viena informacija, o veikiama yra visai priešingai“, – rašoma pranešime.
Visgi šiuos kaltinimus LTOK vadina laužtais iš piršto ir turi savo atsaką.
„Lietuvos laipiojimo federacijos kaltinimams nėra jokio pagrindo. Tiek šių metų sausio mėnesį vykusioje asamblėjoje, tiek pernai nė vienas iš asamblėjos dalyvių dėl audito jokių pastabų ar komentarų neturėjo. Tuo tarpu naujai šaukiama asamblėja skirta būtent audito ataskaitos tvirtinimui, ko negalėjome padaryti metų pradžioje. Bet kokiems kaltinimams dėl LTOK finansinio skaidrumo nėra absoliučiai jokio pagrindo“, – 15min atsiųstame laiške, teigė LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.
Įdomiausia šioje istorijoje yra tai, kad LTOK kaltinimus metusios LLSA viceprezidentas yra Vitalijus Vasiliauskas, visai neseniai palikęs Lietuvos olimpinio fondo vadovo pareigas.
Priminsime, kad nors fondo atstovai atsisakė atskleisti, kokia išeitinė išmokėta V.Vasiliauskui, darbą jis paliko mažiausiai su 14 tūkstančių eurų kompensacija. Tai leido šiam paramos fondui sausio mėnesį patekti į didžiausius atlyginimus išmokėjusių įmonių Lietuvoje dešimtuką
„Tik po asamblėjos galime uždaryti finansinius metus ir pradėti naujus, t.y. pradėti patvirtintą olimpiečių, juos ruošiančio personalo, federacijų finansavimą. Pakeitėme audito bendrovę, sausio pabaigoje turėjome tik preliminarius rezultatus ir smulkias audito kompanijos rekomendacijas. Paskutinėje asamblėjoje patvirtinome 2018 metų biudžetą, tai leido nenutrūkstamai tęsti finansinę LTOK veiklą“, – po LTOK VK posėdžio kalbėjo V.Paketūras.
Galutinį sprendimą šiame ginče turi priimti Tarptautinis sporto arbitražo teismas, remdamasis savo kodeksu.
***
LTOK įstatų 39.1. punktas numato, jog eilinė LTOK generalinės asamblėjos (toliau – GA) sesija šaukiama LTOK vykdomojo komiteto (toliau – VK) nutarimu ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per metus. Šioje LTOK GA sesijoje išklausoma ir tvirtinama LTOK ataskaita ir audituota finansinė atskaitomybė, išklausoma ir tvirtinama LTOK revizijos komisijos ataskaita, tvirtinama LTOK veiklos programa ir biudžetas, sprendžiami kiti klausimai.
LTOK įstatų 42.2. punktas skelbia, jog LTOK GA tvirtina LTOK metinį biudžetą (įskaitant LTOK metinę audituotą finansinę atskaitomybę) bei jo įvykdymo apyskaitą.
