Rusijoje toks sportininkės žingsnis įvertintas nevienareikšmiškai, nes patys okupantų šalies funkcionieriai dar nėra konkrečiai nusprendę, ar siųs savo atletus į olimpines žaidynes.
Šiomis dienomis U.Batašova davė interviu dienraščiui „Sport-Express“. Jame penkiakovininkė papasakojo apie tai, kokiomis aplinkybės gavo neutralaus sportininko statusą.
29-erių sportininkė buvo vienintelė rusė, kuri prašė neutralaus statuso, nes, anot jos pačios, Rusijos sportininkai turi varžytis aukščiausiu lygiu, nes šios šalies suspendavimas sporto arenoje dėl Ukrainoje sukelto karo, vargu ar greitai pasibaigs.
Pateikusi prašymą, U.Batašova savaitgalį dalyvavo pasaulio taurės etape Ankaroje ir užėmė septintą vietą.
Norėdama iškovoti kelialapį į Paryžių, sportininkė turi finišuoti tarp trijų pasaulio taurės etapo prizininkų.
U.Batašova dalyvavo Tokijo olimpinėse žaidynėse ir tuomet finišavo devinta.
„Norėčiau papasakoti apie savo poziciją. Nemanau, kad daug kas žino, jog po Tokijo olimpinių žaidynių pasikeitė penkiakovės taisyklės, net ne taisyklės, o pati disciplina. Jojimo sportas buvo išmestas ir įvesta visiškai kita, nauja sporto šaka (kliūčių ruožas – red. past.). Buvau viena iš tų, kurie stojo ginti jojimo sporto. Rašėme peticijas, vien iš Rusijos surinkau apie 600 sportininkų, trenerių, tėvų parašų. Mums nepavyko. Ne tik mes, rusai, kovojome, bet ir britai, italai, vengrai buvo ypač įsiutę dėl reformų. Labai daug žmonių jas vertino neigiamai.
Pasirodo, šie metai yra paskutiniai su žirgais, Paryžiuje bus paskutinės šiuolaikinės penkiakovės olimpinės žaidynės tokios, kokias mes visi pažįstame, kokias mėgstame. Toliau bus visai kita sporto šaka, o aš to daryti neplanuoju, tai paskutinis mano sezonas penkiakovėje. Be to, šiuolaikinė penkiakovė nėra įtraukta į Draugystės žaidynių programą.
Taigi turėjau rinktis – arba baigti karjerą, arba bandyti įgyvendinti savo tikslus olimpinėse žaidynėse. Ir aš nusprendžiau nelaukti tinkamo momento, todėl kreipiausi dėl statuso ir apie tai įspėjau federaciją. Matyt, kažkam tai nepatiko, jie manęs nepalaikė. Bet visas išlaidas prisiėmiau sau, už treniruotes moku pati, kažkiek parėmė draugai ir rėmėjai. Federacija nepadėjo, mane iškart atleido iš rinktinės, bet aš buvau tam pasiruošusi. Mano svajonė verta daugiau nei pinigai“, – gana aštriai pasisakė penkiakovininkė.
U.Batašova šiek tiek plačiau papasakojo ir apie procedūrą, pagal kurią sportininkams suteikiamas neutralumo statusas.
„Išsiunčiau laišką ir nežinojau, ar būsiu priimta. Kovo pradžioje, rašiau Rusijos ir tarptautinei federacijoms. Iš jos man buvo atsiųstas dokumentų paketas, tačiau tokius dokumentus reikia užpildyti ne tik man, bet ir visiems varžybų dalyviams. Manęs paprašė jojimo licencijos, iš esmės patvirtinimo, kad turiu įgūdžių jodinėti žirgais, fechtavimosi licencijos, WADA sertifikato.
Tuo metu vyko Lednevo taurė, ir tiesiog kitą dieną rinktinės vyriausiasis treneris atėjo ir pasakė, kad mane išbrauks iš komandos. Balandžio 1 dieną buvau pašalinta. Tai reiškia, kad nebegaunu atlyginimo už atstovavimą rinktinei, nors nacionalinėje įskaitoje buvau penkta. Žinojau, kad būtent taip ir nutiks. Tačiau pakartosiu – neketinu išduoti savo svajonės dėl atlyginimo rinktinėje. Nors nacionalinė rinktinė buvo sukurta tam, kad gintų šalies garbę tarptautinėse varžybose. Kam ji skirta dabar?“ – retoriškai klausė penkiakovininkė.
Paklausta, ar nesijaučia tautos išdavike, U.Batašova pateikė filosofišką atsakymą.
„Žinoma, ne. Myliu savo šalį taip pat, kaip ją myli Ovečkinas, kuris žaidžia JAV klube ir ten gyvena. Ar meilė matuojama lipduku ant uniformos?“ – vėl klausimu į klausimą atsakė penkiakovininkė.