Didžiausioje Paryžiaus aikštėje, kurioje 18-ojo amžiaus pabaigoje giljotinoje nuriedėjo karaliaus Liudviko XVI galva, o šį pirmadienį dar iš laimės šokinėjo bronziniai Lietuvos 3x3 krepšininkai, penktadienio vakarą vyko istorinis moterų breiko finalas.
Pirmą, o galbūt ir paskutinį kartą (nes breikas nėra įtrauktas į Los Andželo žaidynių programą), dėl olimpinio aukso varžėsi mūsų superžvaigždė Nicka ir breiko legenda japonė Ami.
Žemė drebėjo po kojomis. Iš pastolių suręsta laikina 6 tūkst. vietų arena aikčiojo iš susižavėjimo. Breikas į šimtametę olimpinę šeimą, kartais kaltinamą per dideliu konservatyvumu, įsiveržė su trenksmu.
Prieš pat finalą Alina Banevič kelis sykius persižegnojo ir suglaudė rankas, akis pakeldama į dangų. Žemiau sėdėję sirgaliai gūglino, kas per šalis toji Lietuva ir kilo iš savo vietų po įspūdingų Nickos triukų.
Intriga pasiekė maksimumą. Teisėjai neskubėdami spaudė mygtukus. Nors atrodė, kad publika garsiau plojo lietuvei, arbitrų sprendimas galiausiai skelbė, kad 17-metei pasaulio ir Europos čempionei iš Lietuvos atitenka sidabras – 0:3 (11:16).
Nicka pirmiausia pasveikino triumfuojančią varžovę – buvusią dukart pasaulio čempionę 25-erių Ami, kurios pilnas vardas Ami Yuasa – o tuomet emocingai puolė į mamos Alinos glėbį.
„Aš labai džiaugiuosi ir labai ja didžiuojuosi. Negaliu komentuoti teisėjų sprendimų, bet, manau, kad žmonės arenoje parodė, kas buvo jų favoritė. Juk girdėjote jų reakcijas“, – jau po medalių ceremonijos kalbėjo Alina Banevič, oficialiai – ir dukros trenerė.
Teisėjas iš Japonijos Kazuhiro finale visus tris taškus atidavė už savo tautietę Ami. Kaip ir vokietis, slapyvardžiu Frost, bei ukrainietis Intact.
Visiškai priešingai balsavo amerikietis Moy ir ispanas Migaz, regėję visišką Nickos pranašumą.
Kaip finale pasiskirstė teisėjų taškai:
- Kazuhiro (Japonija) 0:3
- Frost (Vokietija) 0:3
- Moy (JAV) 3:0
- Migaz (Brazilija) 3:0
- Jess (Ispanija) 1:2
- Kowloon (Kinija) 1:2
- Virus (Pietų Korėja) 1:2
- Dom-K (Prancūzija) 2:1
- Intact (Ukraina) 0:3
- Galutinis rezultatas: 11:16 Ami naudai
- Pastaba: skirtingai nei dailiajame čiuožime ar šuoliuose į vandenį, breiko varžybose geriausi ir blogiausi įvertinimai nėra nubraukiami. Skaičiuojami visų devynių arbitrų skirti taškai.
„Atsiprašau, bet negali būti, kad Lietuva nelaimėjo aukso medalio breiko finale olimpinėse žaidynėse“, – į Nickos pusę tviteryje tvirtai stojo ir „Chicago Bulls“ naujokas Lietuvos krepšinio viltis Matas Buzelis.
Mama Alina dar sykį pakartojo, kad negali komentuoti teisėjų darbo, bet buvo galima suprasti, jog mažytei Lietuvai pritrūko įtakos.
„Aš jums parodysiu nuotrauką“, – ištarė Alina Banevič ir paniro į telefoną.
Po akimirkos ji atsuko ekraną į žurnalistus: „Štai, čia – Japonijos breiko delegacija“. Nuotraukoje buvo matyti daugiau nei 20 žmonių.
„O čia, mūsų, Lietuvos“, – jau rodydama kitą nuotrauką, kurioje tik ji ir Nicka, lygino olimpinės vicečempionės mama.
„Tai daug ką paaiškina“, – pridūrė Alina Banevič, kelis sykius pakartojusi, kad jai jos dukra – tikroji čempionė.
„Nicka padarė nerealų darbą. Aš matau, kad Nicka yra visa galva aukštesnė už kitas, – tęsė visur ir visada dukrą lydinti Alina. – Matėte ir provokacijas pusfinalyje. Jeigu nemoka palaužti šokiu, bando kitaip. Bet Nicka – šaunuolė, moka susitvarkyti. Jos neįmanoma išprovokuoti.“
Nickos kelias Paryžiaus olimpiadoje
- Grupėje: 1:1 (11:7) su prancūze Sissy, 2:0 (13:5) su amerikiete Logistx ir 2:0 (18:0) su australe Raygun.
- Ketvirtfinalyje: 3:0 (26:1) su kine Zi Ying.
- Pusfinalyje: 2:1 (18:9) su kine 671.
- Finale: 0:3 (11:16) su japone Ami.
„Nicka neparodė nė vieno blogo gesto. Viską atliko puikiai, muzikaliai ir yra visa galva aukščiau už visas, – kartojo mama. – Bet čia ne krepšinis, kur skaičiuojama, kiek įmetei. Ir ne plaukimas.“
„Tikrai buvo labai sunku (laimėti šį medalį). Pirmiausia, dėl spaudimo. Turėjome keliauti po visą pasaulį ir rinkti reitingo taškus. Ir nebūdavo taip, kad nuskrisdavome į Japoniją ir leisdavome ten dvi savaites, ilsėdavomės ir šokdavome. Būdavo ir taip, kad Nicka eidavo į varžybas naktį nemiegojusi ir laimėdavo. Buvo sunku, bet mes tai padarėme“, – žiūrėdama į olimpinį medalį ant kaklo pasikabinusią dukrą tęsė Alina.
„Ir mes tai padarėme be trenerių, be nieko!“ – šūktelėjo ji.
„Mums ją atsiundė Dievas. Ją atsiuntė Dievas, kad ji būtų čempionė. Kai tik pamatė breiką, ji iš karto pasakė: „Mama, aš būsiu geriausia“. Žingsnis po žingsnio ji eina į priekį. Galima ginčytis, spręsti, bet ji yra geriausia“, – pažymėjo mama, išreiškusi viltį, kad breikas dar sugrįš į žaidynes 2032-aisiais, kai olimpiada vyks Brisbene, Australijoje.
„Manau, kad taip tikrai ir nutiks. Per daug įdėta darbo“, – pokalbį užbaigė olimpinę vicečempionę Lietuvai užauginusi Alina Banevič.
Visą lietuvių startų Paryžiaus žaidynėse tvarkaraštį rasite čia.
