Skaitytojų dėmesiui pateikiame šiek tiek istorijos apie 1980 m. Maskvos olimpiados organizavimą. Tiksliau, SSRS būdingų ypatumų apžvalgą.
Dar 1961 m. Nikita Chruščiovas skelbė, kad SSRS piliečiai sulauks komunizmo 1980 m. Iš dalies ši prognozė pasitvirtino. Artėjant olimpinėms žaidynėms Maskvos, Kijevo, Talino, Minsko ir tuometinio Leningrado gyventojai savo kailiu patyrė artėjančio komunizmo džiaugsmus.
Parduotuvių prekystaliai staiga ėmė lūžti nuo užsienietiškų deficitinių prekių, delikatesų, importinių gazuotų gėrimų ir cigarečių „Marlboro“. Gatvėmis važinėjo tviskantys automobiliai ir miestuose nesibastė asocialūs asmenys. Žmones stulbino pavyzdinis milicininkų mandagumas, o nusikalstamumo beveik neliko.
Viešajame transporte stotelių pavadinimai pradėti skelbti rusų ir anglų kalbomis. Visus 1980 m. olimpiados miestus šeimininkus užplūdo draugiška atmosfera.
Valdžios užkulisiuose nuotaika buvo pesimistiškesnė. Yra išlikęs SSRS generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo raštelis skirtas tuometiniam CK Bendrojo skyriaus vedėjui Konstantinui Černenkai. L.Brežnevas abejojo, ar tikslinga rengti olimpines žaidynes. Jis nebuvo tikras, kad šalies ekonomika atlaikys pasiruošimą ir sėkmingai atsigaus po olimpiados.
Visgi, trauktis atgal jau buvo vėlu ir pasirengimas prasidėjo. Pirmiausia, reikėjo „išvalyti“ Maskvą ir kitus olimpinius miestus nuo nepageidautinų asmenų – benamių, valkatų, elgetų, alkoholikų, spekuliantų, narkomanų, vagių ir prostitučių. Beje, dalis naktinių plaštakių liko miestuose, kad galėtų rinkti informaciją iš užsienio klientų ir perduoti ją saugumiečiams.
1979 m. buvo parengtas dokumentas su žyma „Visiškai slaptai“, kuris nustatė laikinus apribojimus įvažiuojantiems į Maskvą ir reglamentavo konkrečių gyventojų grupių perkėlimą 1980 m. vasaros laikotarpiu. Taip įsigaliojo šimtas pirmojo kilometro taisyklė apribojanti žmonių judėjimą.
Nuo 1980 m. kovo mėn. KGB ir milicija pradėjo operaciją „Arsenalas“. Pareigūnai vykdė reidus nusikaltėlių grupuotėse, atliko kratas, konfiskavo beveik 7000 vienetų šaunamųjų ginklų. Remiantis surinkta medžiaga, baudžiamojon atsakomybėn patraukti 1025, o administracinėn – 11 700 asmenų.
1980 m. liepos mėn. tuometinis SSRS vidaus reikalų ministras Nikolajus Ščiolokovas asmeniškai susitiko su nusikalstamo pasaulio autoritetais ir primygtinai rekomendavo neardyti visuomeninės tvarkos olimpiados metu.
Rimčiausia problema masinių renginių metu yra terorizmas. Po kruvinos Miuncheno olimpiados buvo praėję tik aštuoneri metai, 1977 m. teroristai užgrobė Lufthansos lėktuvą, o 1978 m. Italijoje nužudė garsų prokurorą.
1976 m. KGB ir Vidaus reikalų ministerijos deleguoti pareigūnai nuvyko į Miuncheną „pasisemti patirties“. Po metų KGB sukurtas specialus skyrius, kuris užsiėmė informacijos rinkimu ir apdorojimu. Duomenis „olimpiniam skyriui“ teikė pasieniečiai, žvalgybos ir kontržvalgybos agentai, regioniniai KGB padaliniai, kitų valstybių saugumo ir informacinės agentūros.
1980 m. liepos mėnesį sudarytas įtartinų asmenų sąrašas, o įvažiuoti į SSRS teritoriją uždrausta 6 tūkst. užsieniečių.
Sportininkai iš kitų valstybių dažnai nesuprasdavo, kas vyksta tribūnose. Dar neatidarius stadiono, trečdalis žiūrovų vietų jau būdavo užpildytos. Dalykas tas, kad dalis olimpiados aistruolių buvo valstybės saugumo agentai ir milicininkai, apsirengę civiliais drabužiais.
Ruošiantis 1980 m. olimpinėms žaidynėms, Maskvoje išdygo daug naujų objektų: sporto kompleksų, baseinų ir kt. Daug buvo ir sunaikinta – vien tik statant sporto kompleksą „Olimpijskij“ su žeme sulyginti ištisi senosios Maskvos kvartalai. Didžioji dalis nugriautų namų buvo XIX a. medinės architektūros paveldo objektai.
Brutalių sugriovimų neišvengė ir kiti 1980 m. olimpiados miestai šeimininkai. Ir visa tai dėl dvi savaites trukusių sportinių batalijų.
