Išlikęs pasakojimas, o gal legenda apie vieną įžūlią moteriškę, kuri prasibrovė į žiūrovų tribūną vilkėdama vyriškus drabužius.
Apsišaukėlė buvo greitai demaskuota, o nuo mirties bausmės ją išgelbėjo sūnus, tą dieną tapęs olimpiniu čempionu. Tiesa, anais laikais dėl sportininkų lyties nekildavo ginčai, nes visi atletai rungėsi nuogi, tik kartais dėvėdavo kynodesme – ploną odinį diržą, prilaikantį genitalijas.
Keitėsi laikai, kito ir papročiai. Skirtingų sporto šakų atstovai treniruočių salėse ir varžybų arenose pasirodydavo vilkėdami specialią aprangą. Moterys dalyvavo čempionatuose ir olimpiadose kartu su vyrais, bet atsirado naujas reiškinys – kartkartėmis tarp dailiosios lyties atstovių sušmėžuodavo ne tokia daili būtybė, kurios lytis keldavo abejonių.
Daugelis prisimena triukšmą, kilusį, kai Pietų Afrikos Respublikos bėgikė Caster Semenya tapo pasaulio čempione Berlyne 2009 m. Dėl jos vyriškos išvaizdos ir neįtikėtinų pasiekimų sporte užvirė aršios diskusijos tarp gerbėjų, valdžios ir žiniasklaidos atstovų. Atlikus lyties nustatymo testą, sportininkė pripažinta hermafroditu, tiesa, vėlesnių testų rezultatai jai suteikė moters lytinę tapatybę ir bėgikės karjera nenutrūko.
Panašių atvejų sporto istorijoje būta ir anksčiau. 1932 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse auksą Lenkijai 100 m bėgime iškovojo Stanislawa Walasiewicz. Ji buvo lenkų emigrantų duktė, užaugusi Jungtinėse Valstijose ir ten įgijusi išsilavinimą.
Studijuodama Klivlendo universitete Stanislawa, tapusi Stella Walsh, pelnė sporto superžvaigždės šlovę. Ji žaidė beisbolą vaikinų komandoje ir buvo tokia raumeninga, kad gavo Montanos buliaus pravardę. Baigusi universitetą, Stella neapleido sporto ir aktyviai dalyvavo atletikos asociacijos varžybose.
Ji greitai išgarsėjo kaip talentinga sprinterė, teliko gauti JAV pilietybę, kad galėtų įgyvendinti savo svajonę – ginti naujosios tėvynės vėliavą ir siekti medalio artėjančiose olimpinėse žaidynėse. Bet smogė Didžioji depresija, Stella prarado darbą, o visi norai atrodė pasmerkti žlugti. Gabią sportininkę ir keturių pasaulio rekordų savininkę išgelbėjo jos gimtoji šalis – Lenkijos konsulatas pasiūlė pelningą tarnybą ir mokslo stipendiją, jeigu ji sutiks atstovauti Lenkijai olimpinėse žaidynėse Los Andžele. Stella sutiko, nubėgo 100 metrų per 11,9 sekundės ir pelnė aukso medalį savo gimtajai valstybei.
Po didžiulės sėkmės Stella nesustojo, bet intensyviai ruošėsi 1936 m. Berlyno olimpinėms žaidynėms. Beje, olimpiada Trečiojo Reicho sostinėje tapo pirmąja, kurioje buvo atliktas lyties nustatymo testas. Lenkė išvengė patikrinimo, nes 100 metrų rungtyje pelnė tik sidabrą. Olimpine čempione tapo augalotoji Helena Stephens iš Misūrio, kurią Lenkijos spauda apkaltino esant vyru. Apžiūra ginekologo kabinete šį faktą paneigė ir amerikietė iškeliavo namo su aukso medaliu.
Nepaisant vyriškos išvaizdos ir sklandančių gandų, lenkės lytis išaiškėjo tik 1980 m. Stella arba Stanislawa buvo nušauta ginkluoto apiplėšimo metu Klivlende. Per skrodimą paaiškėjo, kad garsioji rekordininkė ir olimpinė čempionė buvo translytė. Ji neturėjo gimdos, tik pusiau išsivysčiusius ir nefunkcionuojančius vyriškus lytinius organus. Chromosomų analizė parodė, kad kai kurioms jos ląstelėms trūko X chromosomos. Stellos Walsh lyties kontroversiškumas vis dar nėra išspręstas, kaip ir jos rekordų teisėtumas.
Kūdikiui išvydus pasaulį, pribuvėja džiugiai paskelbė: „Tai berniukas!“, bet po penkių minučių pasakė: „Visgi tai mergaitė.“
Kita translytė atletė, kurios karjera ir gyvenimas susiklostė kur kas tragiškiau, buvo Vokietijos šuolininkė į aukštį Dora Ratjen. Ji gimė kaime netoli Brėmeno 1918 m. Kūdikiui išvydus pasaulį, pribuvėja džiugiai paskelbė: „Tai berniukas!“, bet po penkių minučių pasakė: „Visgi tai mergaitė.“
Dora augo fiziškai stipri, ji dalyvavo įvairiausiose lengvosios atletikos rungtyse su kitomis mergaitėmis, o 1936 m. buvo įtraukta į olimpinę Trečiojo Reicho rinktinę. Kartu su kitomis rinktinės narėmis Dora išvyko į treniruočių stovyklą. Deja, nors į atletę buvo sudėta daug vilčių, Berlyno olimpiadoje ji užėmė tik ketvirtą vietą ir nesugebėjo apginti Trečiojo Reicho garbės.
Dora ištaisė klaidą po dvejų metų, 1938 m. tapdama Europos šuolių į aukštį čempione. Ji pasiekė naują pasaulio rekordą, įveikusi 1,70 metrų aukščio kartelę. Deja, triumfas sporte virto žlugimu gyvenime. Grįždama po čempionato į gimtinę, Dora patraukė traukinio konduktoriaus dėmesį. Jam kilo įtarimas, jog ši keleivė – tai persirengęs vyras.
Traukinį sustabdė, atvykę policininkai ištempė Dorą iš vagono ir nusivedė apklausti. Sportininkė parodė dokumentus, kurie liudijo, kad ji yra moteris, bet netrukus prisipažino laikanti save vyru. Policininkai iškvietė gydytoją, kuris, apžiūrėjęs Dorą, nustatė, kad pirminiai lytiniai požymiai yra vyriški. Čempionė buvo suimta ir nugabenta į Hohenlicheno sporto sanatoriją, kur atlikti medicininiai testai patvirtino – Dora Ratjen yra vyriškos lyties atstovas.
Sportininkė patyrė gėdą ir pažeminimą, ją teisė už sukčiavimą. Dora išvengė kalėjimo tik dėl tos priežasties, kad niekada nesinaudojo savo translytiškumu, siekdama finansinės naudos. Ją tiesiog augino kaip mergaitę, treniravo kaip mergaitę ir, savaime suprantama, ji varžėsi su moterimis. Teismo procesas baigėsi 1939 m., baigiamajame posėdyje Dora turėjo prisiekti, kad neberungtyniaus kaip moteris ir pasikeis vardą į atitinkantį jos lytį.
Dora Ratjen tapo Heinrichu Ratjenu. Europos čempionato aukso medalis buvo atimtas, o Doros Ratjen vardas ištrintas iš turnyrinės lentelės.
Taip baigėsi daug žadanti sportinė karjera. Heinrichas Ratjenas įsidarbino padavėju Hamburge, vėliau Brėmene, o anapus iškeliavo 2008 m., sulaukęs 89 metų.
