„Visą varžybų sezoną raiteliai rinko patirtį ir kvalifikacijas nacionalinėse varžybose, kad galėtų varžytis dėl čempionų titulo. Pirmą kartą dėl šalies čempiono titulo rungėsi ir raiteliai su negalia. Ištvermės jojimas – pati prieinamiausia žirginio sporto disciplina žmonėms, kurie nori išbandyti save žirginiame sporte ir nėra tikri ar tai jų jėgoms. Čia save atras kiekvienas, tinkamai pasirinkęs distanciją ir žirgą“, – sakė čempionato organizatorė, Lietuvos žirginio sporto federacijos ištvermės jojimo komiteto pirmininkė Ugnė Zalieckienė.
Varžybų vyriausiosios teisėjos, Gabrielės Mateikaitės-Varankevičienės teigimu, ištvermės jojimas yra natūraliausia žirgo prigimčiai disciplina, kur ypatingas dėmesys skiriamas žirgo gerovei.
„Nors visi sportininkai nori nugalėti, ištvermės sporte už titulus svarbesnė yra gera žirgo sveikata, todėl ir per šį čempionatą įteikėme itin prestižinį – „Best condition“ apdovanojimą žirgui. Šis itin geidžiamas įvertinimas reiškia, jog žirgas veterinarų komisijos sprendimu pripažintas kaip geriausiai besijaučiantis po įveikto atstumo“, – sakė vyr. teisėja G.Mateikaitė-Varankevičienė, kuri taip pat yra daugkartinė Lietuvos Respublikos ištvermės jojimo čempionė.
Didžiausia kova virė dėl suaugusiųjų kategorijos čempiono vardo ir „H&R Showroom“ taurės – čia intriga išliko iki pat finišo. Jau po pirmųjų 40 km iš kovos buvo priversta pasitraukti viena lyderių, o antrosios ir trečiosios vietų nustatymui prireikė fotofinišo. 2024 metų Lietuvo ištvermės jojimo saugusiųjų kategorijos čempionais tapo, stiprų atotrūkį pademonstravęs duetas iš Telšių – Kornelija Rubežiūtė su arabų veislės žirgu Poliu. Šiam žirgui atiteko ir prestižiniu laikomas „Best condition“ apdovanojimas. Čempionų dueto trenerė – Aušra Viesulė.
Jaunimo kategorijos Lietuvos išvermės jojimo čempionais tapo ir „Trott.lt“ taurę namo išsivežė duetas iš Šiaulių – Paulina Stonytė su žemaitukų veislės eržilu Žėručiu. Dueto trenerė – Inga Vasiliauskienė.
Pirmuoju duetu, laimėjusiu Lietuvos ištvermės jojimo mėgėjų kategorijos čempionų titulą, tapo Agnė Žukaitė su amerikos ristūnų veislės kumele Sniegena iš Druskininkų. „Trona Equestrian“ įsteigtos taurės laimėtojų treneris – Nedas Pocevičius.
Lietuvos ištvermės jojimo važnyčiotojų čempionu tapo Saulius Sinkevičius su žemaitukų veislės žirgu Tūriškiu iš Varėnos r. Važnyčiotojų kategoriją apdovanojo Lazdijų sporto centras.
Pirmąja Lietuvos ištvermės jojimo čempione raitelių su negalia kategorijoje tapo Ana Raketytė, jojusi vietinės veislės žirgu Kornetu, atvykę iš Trakų r. Dueto treneris – Daniel Neidorf.
Kiti duetai varžėsi „Dzūkijos taurės“ varžybose – distancijose nuo 21 iki 82 km.
Didžiausia kova virė dėl Dzūkijos krašto žirginio sporto klubo įsteigtos 21 km distancijos taurės, kuri, pademonstravus geriausią visų varžybų atsistatymo laiką – 1min. 10sek., atiteko žirginio sporto klubo „Naujadvario žirgai“ duetui – Brigitai Pociūnienei su arabų veislės žirgu Alhaja.
„Equus sanus“ taurė, sėkmingai įveikus 42 km distanciją, atiteko duetui atstovaujančiam asociaciją „Žirgija“ – Vakarei Vaičiulytei su arabų veislės žirgu Sid.
„UAB Ruvera“ taurė įteikta ekipažui iš Žiegždrių žirgyno – Vidui Kūlokui su žemaitukų veislės žirgais Palšiu ir Tulupiu. Ekipažo asistentė – Akvilė Dukštaitė. Šis ekipažas įveikė iki šiol rekordinę Lietuvos ištvermės važiavimo istorijoje distanciją – 61 km.
„Jojimoprekės.lt“ taurė iškeliavo į Estiją – atiteko sėkmingai 82 km distanciją įveikusiam duetui – Eliise Laur su arabų veislės žirgu Namir.
Apie ištvermės jojimą
Ištvermės jojimas – tai rungtynės prieš laiką, kuriose yra patikrinamas žirgo greitis ir ištvermė, taip pat išbandoma raitelio orientacija bei gebėjimas jausti savo žirgo galimybes. Varžantis ištvermės jojimo varžybose, pirmenybė teikiama ne pergalei, o gerai žirgo savijautai.
Žirgai prieš startą yra kruopščiai veterinarų patikrinami – ar yra sveiki, gerai jaučiasi. Pasirinktą distanciją startavę duetai turi įveikti nustatytu tempu ir tilpti į tam tikrą laiko intervalą. Finišavus, vėl tikrinama žirgo būklė: pulsas, raumenų tonusas, dehidratacija, žarnyno darbas, kapiliarų prisipildymo greitis bei bendra būklė, vertinama, ar žirgui neskauda kojų ir nepakitę jo judesiai. Kuo geresnis būklės įvertinimas, tuo dalyvis gauna daugiau taškų, o tai reiškia, kad kartais pergalę gali nulemti keliais dūžiais mažesnis žirgo pulsas. Duetas, kurio žirgo savijauta po distancijos objektyviai suprastėjo, būna diskvalifikuojamas.
Tai ne tik viena natūraliausių žirgo prigimčiai žirginio sporto disciplinų, bet ir pati prieinamiausia žirgų mylėtojams – mėgėjams, nesiekiantiems olimpinių aukštumų, tačiau norintiems išbandyti savo galimybes. Pradėti užsiimti šiuo sportu nėra jokių amžiaus ar fizinių apribojimų, vykdomos ir specialios rungtys skirtos šeimoms, kuriose lydimi artimųjų varžosi patys jauniausi raiteliai bei rungtys raiteliams su negalia.
