Įvertinus Lietuvos dydį – pasididžiavimą kelianti vieta tarp olimpiados medalininkų

Vis dėlto jau trečią olimpiadą iš eilės mūsiškiai lieka be aukščiausios prabos apdovanojimų.

Pastarąjį kartą Lietuvos himnas svarbiausiame planetos sporto renginyje skambėjo 2012-aisiais Londone, kai auksą iškovojo Rūta Meilutytė ir ta pati L.Asadauskaitė.

Paryžiuje Lietuva buvo delegavusi 51 atletą. Septyni jų kopė ant garbės pakylos, o dar 14 iškovojo vietas pirmuose aštuonetuose, į kurios patekę sportininkai taip pat laikomi olimpiniais prizininkais ir gauna tai patvirtinančius diplomus, o gimtinėje – ir valstybės premijas.

Sidabro medalius parvežė didžiausios viltys breiko šokėja Dominika Banevič ir disko metikas Mykolas Alekna. Su bronziniais apdovanojimais grįžo irkluotoja Viktorija Senkutė ir 3x3 krepšinio rinktinė – Aurelijus Pukelis, Evaldas Džiaugys, Gintautas Matulis ir Šarūnas Vingelis.

Galutinėje medalių rikiuotėje Lietuva užėmė 70-ą vietą. Iš viso medalius iškovojo 91 šalies atstovai.

Mūsų kaimynai estai ir latviai šį kartą liko be apdovanojimų.

Visgi dar didesnį pasididžiavimo jausmą turėtų kelti mūsiškių pasirodymas Paryžiuje, įvertinus šalies gyventojų skaičių.

Jei skaičiuosime Paryžiuje iškovotus medalius, tenkančius gyventojų skaičiui, Lietuva užims kur kas aukštesnę – 17-ąją vietą. Mūsų šalyje vienas medalis tenka 722,803 gyventojų. Šis rezultatas yra aštuntas Europoje.

Prieš trejus metus Tokijuje pagal šį rodiklį Lietuva užėmė 55-ąją vietą.

Pagal šią statistiką pirmauja sėkmingai Paryžiuje startavusios Karibų baseino valstybės Grenada (56 tūkst.), Dominika (67 tūkst.) ir Sent Liusija (92 tūkst.).