Neteisinga pavardė
Laišką iš TTA lietuvis gavo su neteisingai nurodyta pavarde – Daluzyan. Ši pavardė yra Armėnijos sunkiaatletės Melanie. Ji irgi dalyvavo Londono žaidynėse, o 2018 metais atgaline data buvo suspenduota dėl dopingo vartojimo.
Kaip LRT.lt sakė pats J.Šuklinas, iš pradžių į laišką dėl klaidos jis pažiūrėjo nerimtai, bet jau suprato, kad juokų jame nėra.
„Iš pradžių pagalvojau, kad ne man skirtas laiškas, nebuvo ir panikos. Po to pamatėme, kad viskas rimta, olimpinis komitetas paskambino ir pranešė. Pasamdžiau specialistus, teisininkus, kurie atstovautų mano pozicijai. Matau, kad reikės pakovoti, kad savo garbę apginčiau“, – LRT.lt sakė J.Šuklinas.
Matau, kad reikės pakovoti, kad savo garbę apginčiau
Kaip LRT.lt sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, šį laišką iš Tarptautinės tyrimų agentūros (TTA) gavo būtent LTOK su įpareigojimu pranešti sportininkui. Laiškas, anot D.Gudzinevičiūtės, buvo konfidencialus, LTOK jo turinio viešinti negalėjo. J.Šuklinas tai padaryti nusprendė pats. D.Gudzinevičiūtė pripažino, kad laiškas yra nemalonus, o galimos klaidos pakomentuoti negalėjo.
Nors pavardė ir ne ta, visi kiti duomenys laiške rodo į J.Šukliną – tiek gimimo data, tiek akreditacijos numeris, be to, laiškas pasiekė Lietuvos, o ne Armėnijos olimpinį komitetą. Vien iš šios informacijos galima daryti išvadą, kad laiško gavėjas buvo J.Šuklinas, o ne M.Daluzyan.
„Kadangi tai ruošia žmonės, natūralu, kad gali būti žmogiškasis faktorius, gali būti įvelta klaida. Tačiau kartu pateiktuose dokumentuose yra nurodyta teisinga sportininko tapatybė. Klaida yra tik lydinčiame laiške, visa kita informacija sutampa su sportininko duomenimis“, – taip informaciją LRT.lt portalui pakomentavo Lietuvos antidopingo agentūros atstovė Kristina Jagminienė.
Klaida yra tik lydinčiame laiške, visa kita informacija sutampa su sportininko duomenimis
Tad visi ženklai rodo, kad ši dopingo istorija yra rimta, o vienintelis kaltinamasis – J.Šuklinas. Jeigu J.Šuklino mėginiuose tikrai bus aptikta dopingo pėdsakų, jis neteks 2012 metų olimpinių žaidynių sidabro medalio. Savo tiesą jis galės mėginti įrodyti nebent kreipdamasis į sporto arbitražo teismą (CAS).
Tikrins „B“ mėginį
Pats J.Šuklinas teigė jau pasamdęs teisininkus, kurie tiesiogiai bendrauja su agentūra. Jis tik paneigė vartojęs dopingą bei pranešė sutinkantis, kad būtų tikrinamas jo „B“ mėginys.
Paprastai „A“ ir „B“ mėginiai nesiskiria, mat imami vienu metu. Sportininkas pateikia dopingo kontrolieriams šlapimą arba būna paimamas jo kraujas ir gautas mėginys paskirstomas į du atskirus buteliukus. „A“ mėginys tiriamas, o „B“ atidedamas. Taigi labai maža tikimybė, kad „B“ mėginys parodys lietuvio nekaltumą.
Po Rusijos dopingo skandalo pradžios tarptautinė antidopingo agentūra (WADA) kartu su tarptautiniu olimpiniu komitetu (IOC) pradėjo masiškai iš naujo tikrinti ankstesnėse olimpinėse žaidynėse paimtus mėginius. Pagal IOC taisykles, mėginys saugomas aštuonerius metus, per kuriuos bet kada galima jį iš naujo patikrinti. Tai daroma atsiradus naujiems būdams ir technologijoms, padedančioms atrasti draudžiamas medžiagas.
„Laboratorija nauja, prieš keletą mėnesių atsidarė. Norėjome inicijuoti, kad „B“ mėginį tikrintų kitur, nes „B“ mėginys tam ir buvo sugalvotas, kad tokiais atvejais būtų galima apskųsti ir tikrinti kitoje vietoje. Dabar šias taisykles IOC pakeitė ir tikrina toje pačioje laboratorijoje – kažką įrodyti tada sudėtinga“, – tikino J.Šuklinas.
Kaip teigė sportininkas, po sidabrinio finalo Londone jis tyrimui davė tiek šlapimo, tiek kraujo. Draudžiamą preparatą tyrėjai rado šlapimo mėginyje.
Kaltę neigia
Vis dėlto dabar jau buvęs sportininkas pasiryžęs ginti savo garbę: „Pats buvau iniciatorius ir organizatorius daugelio seminarų apie antidopingą, Visagine dalyvavau ne vienuose mokymuose kartu su Lietuvos antidopingo agentūra. Visada buvau antidopingo ambasadorius, ėjau per mokyklas ir jauniems sportininkams pasakodavau, kaip galima visko pasiekti. Dabar negaliu jiems į akis pažiūrėti, labai nemaloni situacija.“
„Turiu pasakyti, kad niekada nevartojau draudžiamų preparatų, man sportas yra asmeninis iššūkis įrodyti sau, kad galiu kažką pasiekti. Visada bendradarbiaudavau su dopingo kontrolieriais, nesu buvęs jokių įspėjimų gavęs, todėl esu šimtu procentu savimi įsitikinęs. Prieš olimpiadą atsisakiau ir bet kokių maisto papildų, kuriuos paprastai vartojau, niekad nevartojau vaistų.
Peržiūrėjau dabar savo dienoraščius varžybų, per tą laiką tikrai buvau tikrintas, dabar sunku pasakyti, bet virš 50-ies kartų. Ir prieš olimpines žaidynes, ir per visą sezoną, ir iškart po olimpinio finalo. Tada (po finalo – aut. past.) laukėme ilgai. Po mėnesio gal gavome neigiamą atsakymą iš kraujo mėginio, gal po poros mėnesių ir šlapimas buvo patikrintas. Iškart po olimpiados dar atvyko pas mane į namus tikrinti. Septyneri metai praėjo, sunku jau viską atsiminti“, – LRT.lt pasakojo J.Šuklinas.
Steroidas buvo sukurtas dar 1961 m.
Steroidas CDMT sukurtas Rytų Vokietijoje 1961 metais kompanijos „Jenapharm“. Nuo 1968 iki 1989 metų šis preparatas itin plačiai vartotas Rytų Vokietijoje, juo buvo nuodijami sportininkai jiems to nežinant. Tiesa, apie Rytų Vokietijos dopingo vartojimo mastą išaiškėjo tik griuvus Berlyno sienai.
Šis preparatas skirtas raumenims auginti, o J.Šuklinas teigia, kad jam niekada to nereikėjo.
„Kiek domėjausi ta medžiaga, mano sporto šakai nelabai tinkama, čia labiau sunkiaatlečiams – raumenims auginti. Man prieš olimpiadą reikėjo mesti svorį“, – LRT.lt teigė sportininkas.
Garsusis Grigorijus Rodčenkovas, kuris 2016 metais pabėgo iš Rusijos ir atskleidė šalyje vykdytą dopingo programą, dar 2011 metais atrado naują būdą, leidžiantį CDMT preparatą atrasti sportininkų mėginiuose.