Evita Griškėnas – tokią netradicinę vardo ir pavardės kombinaciją ritminės (Lietuvoje dar vadinamos menine) gimnastikos dalyvių sąraše išvydę lietuviai turėtų nustebti.
20-metė Jungtinėms Valstijos atstovaujanti sportininkė Tokijuje sieks pirmojo olimpinio medalio, kuris įkristų į šiuo metu antroje vietoje medalių lentelėje esančios valstybės taupyklę, bet priežasčių palaikyti šią sportininkę turi ir lietuviai.
Kūno rengybos specialistų ir pasaulio čempionų Sigito ir Olgos šeimoje gimusi E.Griškėnas – tikrų tikriausia Amerikos lietuvė, kurią, nors ir užaugusią amerikietiškoje aplinkoje, visą gyvenimą lydi lietuviškų šaknų palikimas.
Evita Griškėnas Tokijo žaidynėse taikysis į aukščiausias vietas, o prieš savo startą išskirtiniame interviu pasidalino mintimis su 15min skaitytojais.
Glaudus ryšys su Lietuva
E.Griškėnas gimė Čikagoje ir Lietuvoje nėra buvusi, tačiau apie mažytę šalį Baltijos jūros pakrantėje yra prisiklausiusi iki soties.
Jos tėvai tik prieš pat gimstant Evitai 2000-aisiais persikėlė iš Lietuvos į Čikagą, o prieš tai skynė apdovanojimus atstovaudami gimtajai šaliai.
S.Griškėnas 1997 ir 1999 m. tapo pasaulio fitneso čempionu, 2000-aisiais užėmė antrą vietą „Mister Universe“ fitneso varžybose. O.Griškėnas taip pat buvo pripažinta sportininkė – 1997 ir 1998 m. ji užėmė penktą vietą pasaulio aerobikos čempionate.
2000-aisiais Griškėnai pasiekė ir didžiausią savo bendrą laimėjimą sporto fronte – tapo pasaulio fitneso čempionais porų kategorijoje.
Iki pat 2000 metų Sigitas ir Olga buvo ir Lietuvos fitneso rinktinės treneriai.
Bet galiausiai jų gyvenimas pasisuko į kitą Atlanto pusę, kur jau netrukus gimė ir Evita.
„Abu mano tėvai yra iš Lietuvos. Jie ten gimė ir atstovavo savo šaliai savo sporto šakose, buvo čempionais, o po to tapo treneriais. Jie kaip pora taip pat buvo pasaulio fitneso čempionai, tad toks mano ryšys su Lietuva. Be to, dabar mano seneliai iš tėčio pusės taip pat gyvena čia, Amerikoje“, – 15min pasakojo E.Griškėnas.
Tam, kad Jungtinėse Valstijose būtų paprasčiau, Evitos mama Olga pasikeitė savo pavardę į Griškėnas. Tokia pati teko poros pirmagimei.
Bet nepaisant to, jog yra ne Griškėnaitė, o Griškėnas, gimnastė amerikietiškoje aplinkoje turėtų išsiskirti savo pavarde.
Ar ji dažnai kliūna amerikiečiams už liežuvio?
„Iš tikrųjų, tai nelabai dažnai. Daugelis amerikiečių išvydę mano pavardę supranta, kad ji – europietiška. Mano pavardė yra vyriškos giminės dėl paprasčiausios priežasties – kad lengviau būtų tvarkyti dokumentus. Žinau, kad Lietuva turi skirtingas pavardes vyrams ir moterims, bet man paprasčiau turėti vyrišką. Aš ne Griškėnaitė, aš Griškėnas!“ – didžiuodamasi kalbėjo sportininkė.
Aš ne Griškėnaitė, aš Griškėnas!
Jos namuose lietuviškos yra ne tik pavardės.
Užaugusi didžiulę lietuvių diasporą turinčioje Čikagoje. E.Griškėnas dažnai girdėdavo niekada jai nematytos šalies vardą, o retsykiais pajusdavo ir lietuvišką skonį.
Amerikos lietuvė turi ir savo mėgstamiausius lietuviškus gaminius.
„Man labai patinka cepelinai. Mano mama puikiai juos ruošia! Per gimtadienį visada valgau šakotį, tai kaip ypatingas pasilepinimas. Netoliese nuo ten, kur gyvenu, turime specializuotą lietuvišką parduotuvę, nes ten gyvena didelė lietuvių bendruomenė. Taip pat labai mėgstu ir lietuvišką tamsią duoną. Tad galiu drąsiai sakyti, kad mėgstu lietuvišką maistą“, – juokėsi jaunoji olimpietė.
Gimnastė – nuo ketverių
Nors jai dar tik 20-imt, gimnaste E.Griškėnas save vadinti gali jau bemaž 16 metų.
Amerikietė prisimena save vos ketverių pirmąsyk išvydusią gimnastes per televiziją ir iš karto pajutusi, kad nori tuo užsiimti ir pati.
„Kai man buvo ketveri, pamačiau gimnastiką per televiziją. Iš karto pasakiau mamai, kad noriu tuo užsiimti, bet ji iš manęs juokėsi, – 15min pasakojo sportininkė. – Aš vis klausinėjau apie tai, kol ji mane nuvedė į sportinę gimnastiką.
Tačiau aš vos pažvelgusi į salę ir gimnastus pasakiau – tai ne ta gimnastika, kurios aš noriu. Tada mama nusivedė mane į ritminės gimnastikos treniruotes ir aš šiame sporte likau iki šiol.“
Pradėjusi sportuoti tokiame mažame amžiuje, E.Griškėnas iš karto rodė potencialą tapti didžia gimnaste, o tą pamatę jo tėvai leido mergaitę ir į baleto pamokas, kad ši įgautų kuo daugiau patirties ir taptų universalesne.
Pamokomis jaunajai gimnastei užsiėmė skirtingų šalių specialistai – E.Griškėnas buvo treniruojama ruso, bulgaro, kubiečio.
„Nežinau, ar turėjau momentą, kai supratau, kad man gerai sekėsi, tačiau man visada patiko tai, ką aš darau. Esu kūrybinga ir mėgaujuosi galėdama pasirodyti. Turiu vieną istoriją, kurios pati nepamenu, bet kiti žmonės man ją pasakoja. Kai man buvo šešeri, aš pamiršau savo programą. Visi kiti darė tai, kas buvo numatyta, o aš kūriau pagal save (juokiasi). Manau, tai parodo, jog visada mėgau pasirodyti prieš publiką, o tai mane ir išlaikė šiame sporte“, – pasakojo E.Griškėnas.
Anot jos, ritminė gimnastika nėra tipinis sportas, kurioje svarbus tik rezultatas.
Be to jos sporto šakoje reikia ir kūrybiškumo, artistiškumo bei ryšio palaikymo su žiūrovu, kurį būtina įtikinti tuo, ką darai.
Gimnastės varžybose pasirodo šešiose rungtyse: pratimuose su kaspinu, šokdyne, kamuoliu, lanku, kuokelėmis ir laisvuosiuose pratimuose. Pratimai atliekami pagal muziką, jų metu vertinama judesių koordinacija, lankstumas, plastiškumas, artistiškumas, muzikalumas, pratimų dinamiškumas.
Žmonės nesupranta, kiek daug įvairių treniruočių mums tenka atlikti. Tai nėra tik šokis – daug dirbame stiprindami kūną.
„Apibūdinčiau ritminę gimnastiką kaip labai daug apimantį sportą, kuriame reikia didelės jėgos, vikrumo ir greičio. Žmonės nesupranta, kiek daug įvairių treniruočių mums tenka atlikti. Tai nėra tik šokis – daug dirbame stiprindami kūną. Kai kurie žmonės galvoja, kad mes tik šokame.
Kai pasirodome, mūsų tikslas yra parodyti, jog viskas mums pavyksta labai lengvai ir švelniai. Norime perduoti šią energiją žiūrovams, kuriame ryšį tarp savęs ir žiūrovų. Turime ne tik pasirodyti, bet ir perduoti emociją. Dar labai svarbu susivokti, ką darai ir kodėl, nes labai lengva tapti abejingam. Tačiau šiame sporte labai svarbu viską daryti su tikslu“, – aiškino olimpinė debiutantė.
Olimpinis tikslas – ne tik medalis
Vedama tikslo perduoti emociją E.Griškėnas išvyko ir į Tokiją.
Kelionę link pirmųjų olimpinių žaidynių karjeroje ji pradėjo dar prieš dvejus metus, būdama 18-os, bet galutinai bilietu į Japonijos sostinę patikėjo tik žaidynėms prasidėjus.
Evitai 2019-ieji buvo įspūdingi. Iš pradžių ji Amerikos žaidynėse Peru sostinėje Limoje tapo daugiausia aukso medalių susižėrusia atlete – jų pagriebė net keturis bei dar vienoje rungtyje iškovojo bronzą, o po kelių mėnesių debiutavo ir pasaulio čempionate.
Baku vykusiose varžybose E.Griškėnas buvo laikoma didžiausia JAV viltimi, o jos debiutas neapkarto – buvo užimta aštuntoji vieta ir iškovotas bilietas į olimpines žaidynes. Tiesa, ne asmeninis, kaip iš pradžių manė pati sportininkė, o šaliai.
„Pirmą kartą pagalvojau, kad tapsiu olimpiete 2019 metais. Tada pasaulio čempionate užėmiau aštuntą vietą, mano komandos draugė buvo dešimta, tad mes iškovojome dvi vietas žaidynėse savo šaliai. Labai džiaugiausi – krykštavau, kad važiuosime į olimpines žaidynes, nes iškovojome dvi vietas. Bet vietos nebuvo priskirtos konkrečioms sportininkėms – mes jas iškovojome savo šaliai“, – prisiminė gimnastė.
Galutinai olimpinį kelialapį ji užsitikrino vėliau vykusiame JAV čempionate.
„Jame pirmą kartą buvo į vieną renginį sujungtos sportinė ir ritminė gimnastikos rūšys. Būtent tada buvo paskelbta, kas vyks į Tokiją – aš buvau tarp jų ir labai dėl to džiaugiausi“, – pasakojo E.Griškėnas.
Bet net ir olimpinis bilietas kišenėje neleido gimnastei būti ramiai.
Vis pasirodančios žinios apie galimą žaidynių atšaukimą ir Japonijoje vykstančius protestus neramino sportininkę, kuri net ir per renginio atidarymą dar nebuvo įsitikinusi, jog netrukus vyks į Tokiją.
„Nuo tada, kai gavau vietą žaidynėse, vis tiek nebuvau tikra. Vis matydavau įvairius pranešimus per televiziją ir net stebėdama atidarymo ceremoniją nesupratau, kad būsiu ten. Manau, kad tik nuvykusi į Tokiją susipratau, kad tai, ką išgyvenu, yra realybė“, – pasakojo prieš kelias dienas į Aziją iš treniruočių stovyklos Izraelyje atvykusi Amerikos lietuvė.
Paklausta, ar tai buvo didžiausia jos svajonė, susijusi su sportu, E.Griškėnas tuo neabejojo, o vėliau įvardijo ir olimpinio debiuto tikslus.
„Kalbant apie sportą, tai be jokios abejonės buvo mano didžiausia svajonė, – tikino gimnastė. – Mano tikslas yra išlikti susikaupusia ir įgyvendinti tai, ką būsiu nusimačiusi. Noriu mėgautis savo pasirodymu, būti ant scenos ir patirti geriausias emocijas. Noriu perteikti visiems savo emocijas ir parodyti, kiek daug dėl šito dirbau. Vienas mano tikslų yra priversti žiūrovus mėgautis tuo, ką aš atliksiu pasirodydama.
Bet žinoma, norėčiau iškovoti ir medalį“, – juokdamasi užbaigė E.Griškėnas.
Vienas mano tikslų yra priversti žiūrovus mėgautis tuo, ką aš atliksiu pasirodydama.
Jos olimpinis debiutas įvyks rugpjūčio 6-ą, o dėl medalių E.Griškėnas kausis rugpjūčio 7–8 dienomis.
Tikisi aplankyti Lietuvą
Viena iš jos dar neišsipildžiusių svajonių – aplankyti tėvų gimtąją žemę.
Galbūt ji tą jau būtų padariusi, jei ne pasaulį apgaubusi ir keliones suvaržiusi COVID-19 pandemija.
„Dar nesu buvusi Lietuvoje, bet tai yra mano sąraše. Dar nesu keliavusi į užsienį atostogoms, visuomet vykstu tik dėl varžybų. O dabar dar ir pasidarė sunku keliauti dėl visų reikalingų leidimų“, – teigė E.Griškėnas, pabrėžusi, kad vieną dieną tikrai atvyks į šalį, apie kurią yra girdėjusi tiek daug.
O čia ji neturėtų jaustis visiškai svetima. Nors interviu vyko anglų kalba, E.Griškėnas sutiko pademonstruoti ir lietuvių kalbos žinias.
„Aš nelabai gerai šneku lietuviškai, bet aš suprantu“, – kiek laužydama liežuvį, bet lietuvių kalba pasakė gimnastė.
Pokalbio pabaigoje E.Griškėnas perdavė žinutę ir skaitytojams iš Lietuvos. Nors atstovaus JAV, ji tikisi ir lietuvių palaikymo bei iš anksto už tai dėkoja.
„Ačiū visiems, kas stebėsite mano pasirodymus. Labai džiaugiuosi tuo, kad turiu lietuviškų šaknų ir didžiuojuosi savo pavarde“, – pabrėžė Amerikos lietuvaitė.
