JAV valstybės departamento atstovas antradienį prasitarė, kad olimpinis boikotas yra įmanomas kaip protestas prieš Kinijoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus. Tiesa, paskui departamento atstovas pridūrė, kad boikotas nebuvo svarstomas.
2022 metų vasarį vyksiančių Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikotą siūlo žmogaus teisių aktyvistų grupės. Jų teigimu, diplomatinis ar tiesioginis sportininkų boikotas padėtų atkreipti dėmesį į kaltinimus Kinijai dėl uigūrų, Tibeto ir Honkongo gyventojų teisių nepaisymo.
Aktyvistai kviečia reaguoti ir nacionalinius olimpinius komitetus, atletus bei rėmėjus, kai Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) atsisakė perkelti žaidynes iš Pekino, kuris taps pirmuoju miestu, surengsiančiu ne tik vasaros (2008 m.), bet ir žiemos olimpines žaidynes.
Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas teigė, kad IOC turi laikytis politikos nuošaly.
Tiesa, nesiderina su kitais faktais: IOC turi Jungtinių Tautų stebėtojo statusą, o Th.Bachas dėjo pastebimas pastangas, kad suvienytų Pietų ir Šiaurės Korėjas, kai žiemos olimpinės žaidynės 2018 metais vyko Pjongčange.
Dabar IOC teigia, kad nepritaria boikotui dėl Kinijos valdžios pareigūnų paminamų žmonių teisių. Kovo mėnesį Th.Bachas pareiškė, kad boikotais nieko nepasieksi.
„Tai nelogiška, – sakė jis. – Kodėl turėtum nubausti atletus iš savo šalies, jei turi nesutarimų su kitos šalies vyriausybe? Tai neturi prasmės.“
Kinijos vyriausybė įspėjo Vašingtoną trečiadienį neboikotuoti, pareiškusi, kad tokie veiksmai sukeltų „tvirtą Kinijos atsaką.“
„Sporto politizacija pažeis olimpinės chartijos dvasią ir visų šalių sportininkų interesus, – teigė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijian'as. – Tarptautinė bendruomenė, tarp jų ir JAV olimpinis komitetas, to nepatvirtins.“
Kiek anksčiau, kovo mėnesį, Zhao Lijian'as teigė, kad boikotas yra „pasmerktas nesėkmei.“
Žmonių teisių gynėjai praėjusiais metais buvo susitikę su IOC ir paprašė, kad 2022 metų olimpinės žaidynės būtų perkeltos iš Kinijos.
Jie taip pat paprašė dokumentų, kuriais IOC rėmėsi sakydama, kad Kinija pareiškė „užtikrinimus“ apie žmonių teisių vykdymą. Aktyvistai teigė, kad IOC nepateikė tokių dokumentų.
Virtualiam pokalbiui vadovavo IOC narys Juanas Antonio Samaranchas Jaunesnysis, atsakingas už pasirengimą 2022 metų Pekino olimpinėms žaidynėms. Jo tėvas yra buvęs ilgametis IOC prezidentas.
„Mes pajutome, kad IOC surengė susitikimą su mumis labiau tam, kad galėtų pasakyti, kad surengė susitikimą su mumis, o ne tam, kad iš tiesų norėtų išklausyti ir pradėti veikti“, – sakė „International Tibet Network“ kampanijos koordinatorė Gloria Montgomery.
Baltieji rūmai: JAV „nediskutuoja“ su sąjungininkais apie bendrą olimpiados boikotą
„Nediskutavome ir nediskutuojame apie jokį bendrą boikotą su sąjungininkais ir partneriais“, – pareiškė prezidento Joe Bideno atstovė spaudai Jen Psaki.
USOPC prezidentė Susanne Lyons kalbėdama su žurnalistais sakė: „Mes USOPC prieštaraujame sportininkų boikotams, nes pamatėme, kad tai turi neigiamą poveikį sportininkams ir veiksmingai nesprendžia pasaulio problemų.“
„Mūsų sportininkų vienintelė svajonė yra atstovauti JAV ir tam, kam mes atstovaujame tarptautinėje aikštelėje, – kalbėjo ji. – Mes nemanome, kad JAV rinktinės jaunieji sportininkai turėtų būti naudojami kaip politiniai įkaitai.“
Numatoma, kad Pekino žiemos olimpinės žaidynės prasidės kitų metų vasario 4-ąją, praėjus vos pusmečiui po vasaros olimpiados Tokijuje.
Kinija yra atsidūrusi tarptautinės bendruomenės dėmesio centre, ypač dėl masinio musulmonų uigūrų kalinimo stovyklose vakariniame Sindziango regione. Vašingtonas yra sakęs, kad šie veiksmai prilygsta genocidui.
Pekinas taip pat spaudžiamas dėl susidorojimo su disidentais buvusioje Britanijos kolonijoje Honkonge.
Pekinas, atmetantis kritiką dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų, trečiadienį sureagavo į raginimus skelbti boikotą, apkaltindamas JAV „sporto politizavimu“.
S.Lyons sutiko, jog Kinijoje daromi žmogaus teisių pažeidimai, bet pareiškė, kad šią problemą geriausia spręsti vyriausybės lygiu.
„Nenorime menkinti Kinijoje esančių žmogaus teisių problemų rimtumo“, – sakė S.Lyons.
„Tačiau JAV turi daugybę priemonių konstruktyviai reaguoti į šiuos būgštavimus, kuriuos, mūsų nuomone, turėtų spręsti vyriausybės pareigūnai“, – pridūrė ji.
