Koronavirusas sustabdė tūkstančius skrydžių ir net patyręs oro akrobatas nesugalvojo triukų, kad išvengtų karantino.
Suprasti akimirksniu
- Tremtinių šeimoje Krasnojarske gimęs ir su tėvais būdamas šešerių į Lietuvą parvykęs J.Kairys akrobatinio skraidymo karjerą pradėjo Kauno aeroklube, mokėsi Sankt Peterburge, o viražus ore raižo jau beveik 50 metų.
- Jis yra laimėjęs daug trofėjų įvairiose aviacijos varžybose, tarp jų pasaulio ir Europos akrobatinio skraidymo čempionatuose nuo 1987 iki 2011 metų.
- J.Kairys itin išpopuliarėjo 1996-2000 metais atliktais unikaliais skrydžiais po tiltais Kaune ir Vilniuje, tarp jų ir skrydžiu aukštyn ratais.
Po sausio mėnesį vykusių skrydžių Saudo Arabijoje J.Kairys planavo pasirodyti Naujojoje Zelandijoje su II-ojo pasaulio karo lėktuvo modeliu, kurį pats vadina „egzotiška kriokiančia seniena“ – tradiciniame „Warbirds over Wanaka“ aviacijos šou. Per Velykas kas dvejus metus į Vanakos salą pasižiūrėti šio reginio suplūsta 50-100 tūkst. žiūrovų, bet šįkart renginys atšauktas ir kitas įvyks tik 2022 metais.
Šių metų birželį buvo suplanuotas pasirodymas Tartu (Estija), o paskui turėjo vykti aviacijos šou Krokuvoje, bet ir lenkai paprašė lietuvio atskristi 2021-aisiais.
Dabar J.Kairio radare pasirodymas su „Air bandits“ – trijų lėktuvų grupe Kinijoje.
„Kai anksčiau keliaudavau po pasaulį, per metus būdavo 15-20 tarptautinių renginių, – skaičiavo J.Kairys. – Bus matyti, kaip susitvarkys šioje padėtyje, bet kol kas mano pasirengimas vyksta renginiui Kinijoje.“
Tiesa, jis būtų pasirengęs pakilti anksčiau. Ir arčiau.
„Jei, pavyzdžiui, Vilniuje nuspręstų surengti koronaviruso pabaigą žymintį renginį, paskraidyčiau. Arba,prie savo buvusio kaimo vykstančioje šventėje prie Medvėgalio kalno, – pradėjo svarstyti J.Kairys. – Kai esu laisvesnis, mielai kažką padaryčiau savo krašte. Turint laisvę ir fantaziją galima būtų imtis ir daryti. Vis trūkdavo laiko, bet dabar yra erdvės tokiems pamąstymams.“
Laukia skrydžio savuoju „Ferrari“
Sujauktas aviacijos švenčių tvarkaraštis leidžia J.Kairiui užsiimti kitais darbais.
Kai vienas jo lėktuvų (SU-26) prieš šešerius metus įkrito į Egėjo jūrą, pilotas-inžinierius vis planavo įsigyti ir paruošti kitą, kad turėtų dar vieną lėktuvą pratyboms, o taip pat pasirodymams kitame pasaulio krašte – J.Kairio teigimu, būtų patogiau laikyti Europoje vieną lėktuvą, o kur nors Azijoje – antrąjį.
Tad dabar jis kone kasdien važiuoja į Vilniaus oro uostą, kur kuria naują modifikaciją, norėdamas turėti pakankamai galingo variklio patikimą lėktuvą.
J.Kairys kaip tik pastatė variklį ir pajunginėja sistemas: degalų, tepalų, užvedimo, tobulina dūmų sistemą.
„Mano atveju, tai toks ir karantinas. Dirbu vienas, niekas man netrukdo ir aš niekam netrukdau, – sakė J.Kairys. – Sakyčiau, produktyvus laikotarpis.“
Jis laukia galimybės užsukti į polikliniką, praeiti būtiną sveikatos patikrinimą, o tada atsivers proga išbandyti kitą savo lėktuvą – dvivietį „Falco F8L“, kurį įsigijo išmainęs savo keturvietę „Cessna“.
„Kažkas žaidžia nauju dviračiu, kai kam svarbu pralėkti motociklu, padaryti kokią „nesąmonę“, o kažkam gal prasmė įsigyti brangų „Porsche“ automobilį. Mano erdvė yra kita.
Tai yra dangus, aš malonumą semiuosi ten, – sakė J.Kairys. – Italai jį vadina „Ferrari“. Jis labai dailus, atsparus, patikimas, konstrukcija leidžia atlikti ore paprastas figūras.
Lėktuvėlis – kelioninis, sėdima dviese, bet skrenda pakankamai greitai.
Sutvarkyti, paruošti jį, kad gražiai atrodytų ir būtų malonu skristi, buvo metų darbas, bet jis jau padarytas. Dabar jau galvoju, kada patirsiu malonumą savo mediniu „Ferrari“. Kažkada tas laikas ateis.“
Įkritus į jūrą ėmė traukti raumenis
Trečiadienį J.Kairiui sueis 68-eri, bet ypatingos šventės nebus – tiesiog jis nepratęs švęsti savo gimtadienių.
„Aš visada sutinku ramiai, – kalbėjo pilotas. – Balandžio 23 dieną būna mano vardadienis, tai man miela šventė, nes žymi ir tikrą pavasario dvelksmą.
O po vardadienio netrukus ateina gimtadienis, kuris labiau skirtas apmąstymams nei šventei.“
Jo gimtadienių skaičius jau būtų kitoks, jei priskaičiuotų taip vadinamus „antruosius gimtadienius“ – per ilgą karjerą buvo daug pavojingų nuotykių, po kurių gyvenimas tarsi prasideda iš naujo.
Pastarasis itin ekstremaliai pakrypęs skrydis nutiko 2014 metų rugsėjį.
Iš Kavalos į Atėnus virš Egėjo jūros skrendant kilometro aukštyje dėl neaiškių priežasčių sustreikavo lėktuvo Su-26 variklis.
J.Kairys nusprendė šokti parašiutu ir leistis į jūrą. Besileisdamas jis dar pabandė mobiliuoju telefonu paskambinti draugui aviatoriui ir jo sugrįžimo laukiantiems žmonėms, bet susisiekti nepavyko.
Pilotas nusileido į jūrą, o ten užsikabino už lėktuvo nuolaužos.
Pagalbos arti nesimatė, tad jis nusprendė plaukti link kranto.
„Buvo rugsėjo pabaiga, jūra šalta, o plaukiant ilgiau nei valandą raumenis pradeda traukti, – prisiminė J.Kairys. – Dauguma žmonių nuskęsta, kai sušąla ir jiems sutraukia raumenis.
Man reikėjo suprasti ką daryti, kai pradėjo traukti raumenis – kaip plaukti toliau, kokį pasirinkti ritmą, kada pailsėti. Vakare kilo didesnės bangos, apie septintą valandą vakaro pradėjo dar labiau vėsti vanduo. Viską reikėjo įvertinti, bet aš išplaukiau beveik tris valandas.
Didžiąją dalį nuplaukiau, manau, kad ir pats būčiau kažkaip krantą pasiekęs, nes jau mačiau, kad artėju, kai virš galvos pamačiau sraigtasparnį.
Gelbėtojai iškart manęs nepamatė, tai mane labai nuvylė. Kilo nerimas, bet galiausiai viskas baigėsi gerai.“
Galiausiai gelbėtojų sraigtasparnis pastebėjo plūduriuojantį pilotą ir jį ištraukė.
J.Kairys neteko į 125 metrų gylį nugrimzdusio lėktuvo, bet viską apgalvojęs atrado savyje papildomos motyvacijos, nes pavojaus metu viską padarė šaltakraujiškai tiksliai.
„Buvau gerai treniruotas tokiems atvejams. Jų yra buvę anksčiau labai įvairių ir jie man buvo padarę daugiau įtampos ir nerimo tuo metu arba jau po skrydžių, kai turėjau susitvarkyti psichologiškai, – kalbėjo J.Kairys. – Pastarasis atvejis buvo toks, kad aš aiškiai suvokiau, ką tuo metu reikia daryti. Matyt, todėl ir likau gyvas.
Tai mane ir patenkino – tai, ką aš tada dariau, viskas buvo laiku ir teisingai padaryta – ir skrydžio planas, ir šuolis iš lėktuvo parašiutu. Ir iššokus, kad laiku išsiskleistų parašiutas, kad nusileidus į vandenį išsiskleistų gelbėjimo liemenė, – įvykių seka reikalavo blaivaus proto, o ne panikos.
Daviau sau įsakymus ir juos vykdžiau. Tokioje padėtyje likti gyvam nebuvo taip paprasta, bet man pavyko.“
Kiek ilgai dar skraidys?
Gimtadienio dieną jis darsyk perkeliaus mintimis, daugiausiai galvodamas apie artimuosius ir save.
Pandemija ir karantinas lėmė kitokį gyvenimo etapą, bet J.Kairys dar ruošiasi ne kartą išskleisti sparnus.
„Per gimtadienius visada galvoju, kaip gyvenu: ką dar galiu padaryti, kokie galėtų būti planai, kiek dar turiu sveikatos? Reikia įvertinti blaiviai savo galimybes, pasiplanuoti, kiek dar skraidysiu.
Pagal visa tai matau, kad aktyviame veiksme galėčiau sulaukti 70-ies.
O toliau? Gali būti, kad tada ateis toks metas kaip dabar – imtis ramesnių darbų, kuriems trūkdavo laiko. Bet vis tiek ant galvos dar kabo lėktuvai.“
