Pradėjo žaisti iš apmaudo
“Naujokams klube iš karto patinka gera atmosfera, pradedant anekdotais ir baigiant dvigubų uždarymų kombinacijomis. Su kitų pagalba, ir linksmiau, ir lengviau išmokti žaisti”, – pastebėjo Vilma Armalienė, trakiškė, atstovaujanti „Vilniaus legiono“ klubą, ir pridūrė, kad nepaisant visų smagumų ir linksmybių, smiginis reikalauja ir daug ištvermės bei psichologinių jėgų. Ji pati strėles į rankas paėmė iš... apmaudo, o netrukus jau teko ieškoti namuose vietos, kur statyti vis solidesnius apdovanojimus.
“Ačiū savo vyrui Gintariui, kurio dėka pradėjau žaisti – belaukdama jo sugrįžtančio iš eilinių reitinginių smiginio varžybų. Dabar kai tik atsiranda laisvo laiko, net kitų minčių, išskyrus apie taikinį ir strėlytes, nebelieka. Čia kaip su saulėgrąžom – paragauji ir negali sustot. Teko meškeres ir palapines sugrūsti į tamsiuką ir dar daug ko atsisakyti, pavyzdžiui, tėvai, giminės ir draugai mus mato labai retai”, – kalbėjo V.Armalienė, šiemet debiutavusi kaip Lietuvos smiginio rinktinės narė.
Lyg psichologijos būrelis
Daugkartiniam pasaulio reitingo varžybų nugalėtojui Arūnui Čipliui smiginis – ir hobi, ir bendravimo priemonė. “Kiek naujų draugų ir bendraminčių atsirado! Be to, tai puiki galimybė patikrinti savo psichologinį pasiruošimą ir sugebėjimą kontroliuoti savo vidinę būseną. O turnyrai nėra tokie varginantys kaip teniso ar krepšinio. Smiginio varžybose viena rungtis dažniausiai vyksta vieną dieną”,- aiškino Mažeikių DARTS sporto klubo vadovas.
A.Čiplys – buvęs profesionalus teniso treneris, šiuo metu dirbantis biokuro gamyklos gamybos cecho viršininku bei yra atsakingas už kompiuterinį tinklą bei technologines valdymo programas.
Visi jo savaitgaliai planuojami pagal Lietuvos ir aplinkinių šalių smiginio varžybų kalendorius. A.Čipliui labiausiai įstringa pralaimėtos rungtynės, kai turėjo ne po vieną seriją pergalei pasiekti, bet tuo nepasinaudojo.
Kaip liga
Lietuvos smiginio rinktinės narys loterijų skyriaus vadovas Gintaras Nagevičius, atstovaujantis Šiaulių klubui “Auksinė strėlė”, mano, kad žmones smiginis labiausiai traukia dėl azarto, adrenalino, senų gerų bičiulių kompanijos bei dėl noro varžytis. “Žmonės nori gerai praleisti laiką, bet ne visi mėgsta judrųjį sportą”, – sakė G.Nagevičius.
Jo simpatijos smiginiui prasidėjo, kai 1996 metais gavo dovanų taikinį. Po to sužinojo, kad vyksta miesto varžybos. “Dabar tai jau mano gyvenimas. Kartais supykstu, kad daug ko per smiginį netekau ar pats atsisakiau dėl laiko stokos. Čia kaip liga, bet norisi azarto, truputį pajudėti”, – kalbėjo šiaulietis verslininkas.Dažnai jis vakarus leidžia su žmona ir draugu prie taikinio. Labai geras būdas nesustingti, išsijudinti, nuotaiką pakelia.
Atsipalaidavimo priemonė
Bibliotekininkas Albertas Olechnovičius smiginį naudoja kaip atsipalaidavimo priemonę. „Patinka atmosfera, susitinku su draugais, žaidimo metu atsipalaiduoju nuo darbų, o jei dar ir pataikau, kur reikia, tai iš viso super”, – vilniečiui nereikėjo ilgai ieškoti priežasčių, kodėl susidomėjo smiginiu.
Jam priimtina, kad smiginis nereikalauja daug išlaidų (jei neskaičiuoti išvykų į turnyrus, vykstančius kituose miestuose ar šalyse), galima žaisti bet kur – reikia tik smiginio lentos, strėlyčių ir bent vienos akies.
“Pirmą kartą išbandžiau elektroninį smiginį bare, kuriame susitinku su draugais – patiko iš karto. Na, o kai pabandžiau mėtyti į kamštinę lentą, tai ir nesustojau. Didžioji dalis mano laisvalaikio dabar yra smiginis. Namuose atsirado naujas dalykas – papuošiau buto sieną smiginio lenta. O dėl smiginio tenka atsisakyti dalies smiginio – žmona neleidžia žaist tiek, kiek aš norėčiau”, – skundėsi A.Olechnovičius, atstovaujantis „Apuoko“ klubą.
Varžybose, per treniruotes jam teko patirti labia daug gražių akimirkų. “Bet tikiuosi dar gražesnių, nes tobulėti tikrai dar yra kur”, – sakė vilnietis.
