 |
Ispanija išgyvena sunkią ekonominę krizę. Atrodo, kad už šalies ribų niekas jau nepasitiki jos politikais, bankininkais arba verslininkais. Netgi karališkosios šeimos įvaizdis gerokai nukentėjo per paskutinius mėnesius.
Atrodo, kad visi į Ispaniją nukreipti žvilgsniai yra negatyvūs. Bet gal visgi ne visi? Pavyzdžiui, kalbant apie šios šalies sportą, į Ispaniją vis dar žiūrima su pavydu. Sunku patikėti, kad šalis, kuriai taip sunkiai sekasi valstybiniai reikalai, pasiekia tokių puikių rezultatų sporte.
Aukščiausių pagyrų vertas ir Ispanijos krepšinio federacijos darbas. ACB lygos klubai taip pat neatsilieka - nepriekaištinga organizacija leidžia sekti geriausius Europos bei pasaulio žaidėjus. Kai pagaliau jie įtikina krepšininkus žaisti Ispanijoje, savo darbo stiliumi ir žaidėjų lavinimo metodais pasiekia, kad šių būsimų žvaigždžių gabumai tik stiprėtų ir ryškėtų, o jų defektai nebūtų labai pastebimi. Klubai ir jų treneriai rūpinasi visais psichologiniais ir dvasiniais aspektais, kad perspektyvūs žaidėjai neliktų tiesiog perspektyviais žaidėjais, o kad pavirstų tuo, ko iš jų tikimasi. Nikola Mirotičius ir Serge Ibaka yra du tokio darbo rezultatai.
Didžiausia Sabonių viltis
La Costa del Sol sostinėje Malagoje gyvena vienas 1996 metais gimęs 2 metrų ūgio jaunuolis iš Lietuvos. Jo du vyresni broliai tikina, kad jis yra šeimos su gilia krepšinio tradicija viltis. Jauniausias Arvydo Sabonio sūnus Domantas Sabonis yra vienas geriausių jaunių komandos „Unicaja Malaga“ krepšininkų.
Dauguma 15min.lt skaitytojų jau turbūt žino, kad Domantas Sabonis kovo mėnesį buvo vienas iš dešimties ne amerikiečių kilmės žaidėjų, kurie buvo išrinkti žaisti „Jordan Brand Classic“ finale – rungtynėse, kurių metu kiekvienais metais susitinka geriausieji pasaulio jauni krepšininkai ir kuriose anksčiau teko dalyvauti tokiems žaidėjams kaip Enesui Kanteriui, Jonui Valančiūnui ir Nikola Mirotičiui.
Turbūt nemažai žmonių pagalvoja, kad vaikinas „Unicaja“ klube žaidžia dėl savo pavardės ir dėl to, kad jo tėvas yra labai mylimas ir gerbiamas Malagoje. Tačiau Domą čia gerbia už jo sportinius gabumus: jis ne tik tikras perdavimų meistras, bet ir labai protingas žaidėjas. Garsi pavardė dėl pernelyg didelės atsakomybės ir spaudimo iš aplinkinių, atvirkščiai, gali pakišti jam koją.
Talentų apsuptyje
Domantui tikrai pasisekė, nes jis žaidžia komandoje kartu su daug žadančiais jaunais krepšininkais, tokiais kaip, pavyzdžiui, 2,10 metro ūgio šešiolikmetis Sergi Mendiola, kuris, anot krepšinio specialistų, yra vienas perspektyviausių Ispanijos aukštaūgių. Ir tai, kad ne visas dėmesys yra sutelktas į jaunąjį lietuvį, Domui gali padėti judėti į priekį.
Ar taps Domantas tokiu pat galingu vidurio puolėju, kaip ir jo tėvas? Abejoju. Aišku, buvo tokių žaidėjų kaip Pau Gasolis, kuris per vienerius metus paaugo 16 cm. Tuo metu Pau, kuris prieš tai nebuvo žaidęs baudos aikštelėje, turėjo priprasti prie naujos pozicijos. Domantas Sabonis, rodos, tiek daug jau nepaaugs ir turės rinktis tarp lengvojo ir sunkiojo krašto puolėjo pozicijų. Lietuvis yra kairiarankis, gerai meta, neblogai kovoja dėl atšokusių kamuolių, sumaniai ginasi ir žaidžia šalta galva. Jis yra labai įvairiapusis krepšininkas, kuriam sekasi visi žaidimo aspektai.
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Domantas Sabonis |
Trečiasis Arvydo Sabonio sūnus šią vasarą gins Lietuvos rinktinės garbę Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionate. Bus labai įdomu išvysti jo progresą tarp geriausių šio amžiaus grupės Lietuvos krepšininkų. Praėjusiais metais Sabonis žaidė jaunučių (iki 15 metų) olimpiniame festivalyje, kuriame su Lietuvos komanda iškovojo pirmąją vietą. Finale jis pelnė 15 taškų ir atkovojo 13 kamuolių.
Per penkias minutes 78 tritaškiai
Kalbant apie kitus jaunus talentingus Ispanijos žaidėjus, svarbu paminėti šiais metais jau suaugusiųjų „Unicaja“ komandoje debiutavusį ir šio sezono Ispanijos sensacija tapusį Alexą Abrinesą, gimusį 1993 metais. Čia jį vadina nauju Rudy Fernandezu. Įsidėmėkite šį vardą.
Pakalbėkime ir apie kitus daug žadančius jaunuolius. Pavyzdžiui, apie tuos, kurie žaidžia „Regal Barcelona“ jaunių komandoje. Marcusas Ericssonas 1,96 m ūgio 1993 metais gimęs švedas iš Uppsalos, žaidžiantis lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, kurį Xavi Pascualis, ateinančiais metais žada pakviesti į pagrindinę „Regal Barcelona“ komandą. Sunku patikėti, kad šis jaunas žaidėjas vienos treniruotės metu sugebėjo įmesti 78 iš 81 tritaškių per 5 minutes.
Atletiško sudėjimo įžaidėjas iš Švedijos Ludde Hakansonas (1996 g.m. ir 1,86 m ūgio) – sugeba įmesti tiek taškų kaip geriausieji atakuojantys gynėjai. Jo tritaškių metimo technika daugeliui primena Arvydo Macijausko stilių.
Kiti talentingi jauni žaidėjai, apie kuriuos jūs dar ne kartą išgirsite ateityje yra Josepas Perezas, ispanų U-18 Europos čempionas Manheime (šiose varžybose lietuviai nedalyvavo), Zhigulinas, Spiresas ir Cantenysas. Taip pat svarbu paminėti Josepo Perezo U-18 rinktinės draugus Willy Hernangomezą, 2,08 m. ūgio vidurio puolėją iš Madrido „Real“ ir Albertą Holmsą, atakuojantį gynėją iš „Joventut“.
Prisiminkite visus šiuos vardus, nes ateityje dažnai girdėsime apie šių žaidėjų pasiekimus Europos ir pasaulio krepšinio arenose.
