Kasmet pasaulyje fiksuojama per 1000 sutartų varžybų: problema – ir Lietuvoje

Praėjusią savaitę LKPB Kriminalinės žvalgybos mokymo centre Kaune vyko renginys, skirtas kovai prieš manipuliavimą sporto varžybose. Lietuvos antidopingo agentūra jo metu pasidalijo geraisiais pavyzdžiais, sociologinio tyrimo rezultatais bei šokiruojančiais statistikos duomenimis.
Sutartos rungtynės
Sutartos rungtynės / „Scanpix“ nuotr.

Lietuvos antidopingo agentūra nuo 2023 metų šalyje tapo pagrindine koordinatore, atsakinga už kovą prieš manipuliavimą sporto varžybose, t. y. sutartus rezultatus bei nesąžiningą kovą.

„Pasaulinė praktika tokia, kad vis daugiau antidopingo agentūrų pasaulyje tampa sąžiningo sporto arba angliškai „integrity“ agentūromis. Vienais pirmųjų pavyzdžių tapo danai, suomiai, šiai dienai etikos sporto centras jau yra ir Estijoje, Kanadoje, o Australijoje – sąžiningo sporto (integrity) agentūra. Visos tos agentūros užsiima tiek antidopingu, tiek manipuliavimo sporto varžybose prevencija bei didelį dėmesį skiria sportininkų apsaugai, kad jie jaustųsi saugiai bei jų aplinkoje nebūtų priekabiavimo“, – sakė Lietuvos antidopingo agentūros patarėja Kornelija Tiesnesytė.

Kovai prieš manipuliavimą sporto varžybose renginio metu Lietuvos antidopingo agentūros atliktą tyrimą pristatė agentūros vadybininkas Aleksandras Kovalenka, šioje srityje sukaupęs jau 11 metų patirtį.

„Visų pirma, norėjome, kad šis renginys taptų pagrindu dialogui, susėdimui prie bendro stalo, beieškant, kaip kovoti prieš šį vėžį – korupciją sporte. Tą turime daryti visi kartu, ne atskirai. Turime kalbėti apie nepatogią temą, turime gydyti, kad sportas nenukentėtų, stadionai būtų pilni ir vaikai noriai eitų sportuoti, – kalbėjo A.Kovalenka. – Lietuvoje egzistuoja sutartos varžybos. Nesame išimtis, bet tikrai nesame šioje vietoje labai silpni, o kai kuriose vietose, sakyčiau, netgi stiprūs. Tačiau vengiame apie tai kalbėti, o visuomenė nori kalbėti, nori žinoti, tą ir parodė mūsų atliktas tyrimas.“

„Sportradar Integrity Services“ duomenimis, 2022 metais 92-ose šalyse bei 12-oje sporto šakų aptikta galimai 1212 galimai sutartų rungtynių. Daugiausia jų – Europoje (630 atvejai). Ne išimtis ir Lietuva: praėjusiais metais Lietuvos futbolo federacija iš pirmos lygos pašalino „MML City“ ekipą, o dar anksčiau iš A lygos buvo pašalintos arba pačios pasitraukė Pakruojo „Kruoja“, „Palanga“, Klaipėdos „Granitas“ bei Klaipėdos „Atlantas“.

Manipuliacija sporto varžybose buvo užfiksuota iš antros Lietuvos religijos – krepšinio – rungtynėse: į skandalus buvo įsivėlę tiek Lietuvos krepšinio lygos, tiek Nacionalinės krepšinio lygos žaidėjai ar klubai.

„Tikėtis, kad Lietuva yra išimtis ir Lietuvoje nieko nėra būtų naivu. Galbūt tas reiškinys nėra labai dažnas, bet problema egzistuoja: skirtingose sporto šakose ji pasireiškia skirtingu lygiu. Turime žinių, kad 2014-2015 bei 2019 metais Lietuvos futbolas turėjo daug problemų, tačiau dabar šiuo klausimu jis yra susitvarkęs. Šiai dienai vidutiniškai per mėnesį sykį sulaukiame tam tikro signalo, kad pasitaiko su lažybų ir koeficientų svyravimu susijusių klaustukų. Į šį faktą negalime žiūrėti pro pirštus“, – teigė K.Tiesnesytė.

Lietuvos antidopingo agentūra siekia tapti tarpininke tarp šalies sporto federacijų bei teisėsaugos. 2023 metais agentūra atliko sociologinę apklausą, kurioje dalyvavo sportininkai, treneriai, sporto aistruoliai, teisėjai, sporto žurnalistai ir kiti su sportu susiję asmenys. Net 15,5 proc. apklaustųjų nurodė, jog buvo tapę manipuliavimo sporto varžybose liudininkais.

Tiesa, dauguma respondentų teigė nežinantys, į ką kreiptis, sužinojus apie sutartą varžybų baigtį. Net 87,8 proc. apklaustų sporto pasaulio ir plačiosios visuomenės atstovų pageidauja, kad būtų pateikiama daugiau informacijos bei vyktų daugiau viešų diskusijų apie manipuliavimą sporto varžybomis.

„Šiai dienai problema ta, kad jei kalbėsime apie ikiteisminio tyrimo institucijas, tai kaip tirti nusikaltimą jos moka. Tuo tarpu sporto organizacijos turi tvarkas, kaip taikyti disciplinarines procedūras. Agentūros tikslas yra sujungti du skirtingus upės krantus ir pastatyti tarp jų tiltą. Policija, ikiteisminis tyrimas kalba baudžiamojo proceso sąvokomis bei turi savo ribojimus. Bet tam, kad tas procesas prasidėtų, mums reikia turėti tam tikras žinias, informaciją, pagal kurią būtų galima daryti pakankamai patikimas išvadas“, – aiškino K.Tiesnesytė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų