Turnyre dalyvavo Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos ir Rusijos atstovai su savo augintiniais. Varžybų organizatorius, klubo „Fluidus“ prezidentas Arnoldas Akelaitis tvirtino, kad tarp jų yra ne vienas pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojas ar prizininkas.
Lenktynės Jadagoniuose yra daugiaetapių „Baltijos taurės 2015“ varžybų pirmasis etapas. Tarptautinė šunų kinkinių sporto federacija (IFSS) šias varžybas įtraukusi ir kaip Europos regiono Pasaulio taurės etapą. Lietuvos šunų kinkinių sporto entuziastams, tai didelis jų darbo įvertinimas.
Mero taurės varžybų tikslas – populiarinti šunų kinkinių sportą ir aktyvų laisvalaikį gamtoje.
Abi dienas, po pagrindinių startų, vyks vaikų mažojo kroso su šunimis varžybėlės, kuriose galės dalyvauti ir žiūrovai. Šunis vaikams paskolina sportininkai.
Žiūrovai, be tradicinių ir įprastų akiai šiaurinių veislių šunų, turės unikalią galimybę susipažinti su greičiausiais, specialiai kinkinių sportui veisiamais šunimis – Aliaskos haskiais, Norvegų metisais, greisteriais, eurodogais.
Šunų kinkinių sportas sparčiai populiarėja. Dažniausiai kinkomi šunys – Sibiro haskiai. Šios veislės šunims reikia kuo daugiau būti lauke. Jie turėtų gyventi ne butuose, o lauke, voljeruose. Tada susiformuoja povilnis. Daug laiko kambaryje praleidžiantiems Sibiro haskiams toks povilnis nesusiformuoja, todėl šuo gali peršalti.
„Klaidinga manyti, kad kinkinių sportas kenkia šuniui. Anaiptol – Sibiro haskiai yra gimę bėgti. Haskiui reikia sporto, adrenalino, nes jie mėgsta tarpusavyje varžytis, lenktyniauti. Kinkiniams naudojama speciali įranga: petnešos, lynai, pritaikyti šios veislės šunims. Žmonės, auginantys šunis kinkiniams, išmano šią veiklą, o žinių reikia tikrai daug“, – tvirtina kinologė-ekspertė Svetlana Postarnakova.
Šunų kinkinių sporto istorija
1880 metais Aliaskoje atradus aukso, į šį kraštą patraukė tūkstančiai laimės ieškotojų. Šunų kinkiniai tuo metu buvo vienintelė susisiekimo priemonė, padėjusi užkariauti šias atšiaurias žemes. Kinkiniai buvo sudaromi iš vietinių šiaurinių ir stambių pietinių kraštų veislių šunų.
Važiavimas šunų kinkiniais netrukus tapo ir populiaria sporto šaka. Vietinės reikšmės varžybos greitai išaugo į daug dalyvių ir žiūrovų pritraukiančius renginius. Teisininkas Albertas Finkas sudarė varžybų taisykles ir reglamentą.
1907 metais Nome buvo įkurtas pirmasis kinkomų šunų klubas, patvirtintos taisyklės ir išrinkta trasa. Ji driekėsi nuo Nomo iki Kendlo ir atgal, sudarydama apie 653 kilometrus. Varžybos buvo numatytos balandžio mėnesį, todėl visą 1907–1908 metų žiemą trasoje vyko intensyvios treniruotės. Pirmosios oficialios šunų kinkinių sporto varžybos įvyko 1908 metais.
Tais pačiais metais kailių pirklys Williamas Husakas atvežė iš Sibiro Čiukotkos šunų kinkinį. Dėl palyginti smulkaus sudėjimo ir mažo ūgio šie šunys buvo pravardžiuojami Sibiro žiurkėmis.
Pirmose varžybose šiems Sibiro haskių protėviams vadovavo norvegų kilmės „mašeris“Turstrupas, kuris neišmanė nei kaip vadovauti šunims, nei komandų svetima kalba. Nežiūrint į tai, jo kinkinys finišą pasiekė trečias.
Ryžtas bėgti ir greitis, kurį pademonstravo šie šunys, sužavėjo žiūrovus ir sportininkus. Jaunas škotų kilmės aukso ieškotojas F. M. Remsis, užsisakęs laivą, išplaukė į Sibirą ir Markovo gyvenvietėje nusipirko 20 Sibiro haskių.
1910 metais Remsis varžybose pasitelkė net tris Sibiro haskių kinkinius. Vienam kinkiniui vadovavo Johnas Ironmenas Jhonsonas (Geležinis žmogus), kurio trasos rekordo (74 val. 14min. ir 37 sek.) taip ir nepavyko niekam pakartoti. Remsis finišą pasiekė antrasis.
Lietuvoje pirmąjį šunų kinkinių sporto klubą „Aliaska” 2004 metais įkūrė šunų kinkinių sporto pradininkai Lietuvoje – Jolanta ir Hubertas Bliujai. Tais pačiais metais Jolanta ir Hubertas ant Elektrėnų marių ledo suorganizavo pirmąsias Lietuvoje šunų kinkinių varžybas.