2018 12 13

Keturių federacijų vadai klausia – kodėl LTOK pati atsisakė milijonų sportui?

Keturių olimpinių sporto šakų federacijos vadovai kelia viešą klausimą Dainai Gudzinevičiūtei ir jos vadovaujamam Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) – kodėl buvo atsisakyta pelningesnio finansavimo modelio?
Daina Gudzinevičiūtė sulaukė Eimanto Skrabulio ir dar trijų federacijų vadovų kaltinimų.
A.Pliadžio ir V.Balkūno nuotr./Daina Gudzinevičiūtė sulaukė Eimanto Skrabulio ir dar trijų federacijų vadovų kaltinimų.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis, Lietuvos karatė federacijos prezidentas Romas Vitkauskas, Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis ir Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas ketvirtadienį kreipėsi į Seimo narius, sportininkus ir visas sporto šakų federacijas.

Po 15min tyrimo skyriaus apie LTOK valdomos loterijų bendrovės „Olifėjos“ dalies pelno perkėlimą į akcininkų Antano Muraškos ir Donato Kazlausko valdomą kitą bendrovę, ketverto federacijų vadovai kelia naują klausimą.

VIDEO: 15min tyrimas: aukso puodžiai – tikrieji olimpinės loterijos čempionai

„Šią savaitę gavome LR Finansų ministerijos protokolus (dokumentus prisegame), kuriuose pabrėžiama, jog LTOK vadovai manipuliavo ir galimai melavo Tarptautiniam olimpiniam komitetui, – teigiama bendrame keturių sporto valdininkų pareiškime. – Labiausiai stulbina faktas, jog LTOK be sportininkų žinios vienašališkai atsisakė didesnio valstybės siūlomo finansavimo – 2 papildomų milijonų eurų. Šie papildomi pinigai užtikrintų aukšto lygio pasirengimo sąlygas 40-iai olimpiečių. Kyla klausimas – kieno interesams atstovauja LTOK vadovai.“

LOFA nuotr./Finansų ministerijos pasiūlymas
LOFA nuotr./Finansų ministerijos pasiūlymas

Iš prisegtų dokumentų galima spręsti, kad LTOK buvo gavęs Finansų ministerijos pasiūlymą, kaip biudžetinis finansavimas padidėtų 22 arba 38 procentais.

Pagal vieną variantų, siūloma atsisakyti dabartinės 8 proc. paramos nuo išplatintų loterijos bilietų vertės skyrimo pagal Lietuvos įstatymus ir nuo 5 proc. iki 13 proc. padidinti loterijų ir lošimų mokestį, mokamą į biudžetą.

LOFA nuotr./Finansų ministerijos pasiūlymas
LOFA nuotr./Finansų ministerijos pasiūlymas

Tokiu atveju LTOK būtų skiriamas 9 proc. loterijų ir lošimo mokesčio finansavimas per asignavimų valdytoją – Švietimo ir mokslo ministeriją. Tokiu būdu, LTOK finansavimas padidėtų 38 proc. – nuo dabartinio 5,97 mln. eurų iki 8,25 mln. eurų skaičiuojant 2017 metų duomenimis.

LOFA nuotr./Finansų ministerijos pasiūlymas
LOFA nuotr./Finansų ministerijos pasiūlymas

Tačiau LTOK nepanoro, kad keistųsi iki šiol gyvavusi finansavimo sistema, – apie tai galima spręsti iš keturių federacijų vadovų nurodomo D.Gudzinevičiūtės laiško Tarptautiniam olimpiniui komitetui (IOC).

Teigiama, kad LTOK vadovė laišku prašo tarptautinio užtarimo, jog nauja finansavimo reforma būtų nepalaikyta, o LTOK išlaikytų laisvę veikti savarankiškai.

LOFA nuotr./D.Gudzinevičiūtės laiškas Tarptautiniam olimpiniui komitetui.
LOFA nuotr./D.Gudzinevičiūtės laiškas Tarptautiniam olimpiniui komitetui.

„Raginame imtis atsakingas institucijas kuo skubesnių veiksmų, kad būtų atliktas nepriklausomas LTOK veiklos auditas ir sustabdyta galimai nusikalstama, sportininkams ir sportui kenkėjiška LTOK veikla. LTOK svarbiausių sprendimų nederina su sportininkais ir federacijomis, sprendimus ir informaciją slepia“, – rašoma lengvosios atletikos, karatė, irklavimo ir biatlono federacijų vadovų pareiškime.

15min kreipėsi komentarų į LTOK, bet iki ketvirtadienio vakaro jų dar negavo.

VIDEO: D.Gudzinevičiūtė aiškinosi Seimo nariams dėl „Olifėjos“
VIDEO: Seimo nariai susirūpino olimpinio finansavimo skaidrumu: nori žinoti, kaip naudojami pinigai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis