Ketvirtą kartą ant olimpinio treko: Simona Krupeckaitė vis dar nesusitvarko su jauduliu

S.Krupeckaitė dalyvauja visose olimpinėse žaidynėse nuo 2004 metų. Būtent tada 21-erių sportininkė pasiekė savo iki šiol aukščiausią vietą – 500 metrų lenktynėse laikui liko ketvirtoje vietoje.

Rio ji nedalyvaus šios rungties varžybose. Keirino rungtis vyks šeštadienį, o sprintas – nuo sekmadienio.

S.Krupeckaitė neskirsto rungčių į svarbesnes ir mažiau svarbias. Kaip vaizdingai pasakė pati dviratininkė: „Jeigu reikėtų rinktis, kurią ranką kirsti – kairę ar dešinę.“

„Rezultatas? Tiek jūs, tiek Lietuvos žmonės man linki medalio – aš irgi. Tai yra normalu – juk ko čia daugiau važiuoti.

Olimpinės žaidynės ne mano arkliukas, vaizdingai tariant. Tikiuosi, kad jau pakankamai subrendau, nebus pilnos kelnės prieš startą. Kad mokėsiu su savimi kovoti – to labiausiai sau dabar ir linkiu. Kol kas jaučiuosi rami, kalbant apie jaudulio ir adrenalino kiekyje kraujyje. Kaip pavyks su tuo kovoti rytoj (su S.Krupeckaite kalbėjau penktadienio vakare Rio laiku) – pamatysime“, – sakė dviratininkė.

Rio žaidynėse treko varžybas gali stebėti kiek daugiau nei 5,5 tūkst. žiūrovų. Specialiai olimpiadai brazilai pastatė naują velodromą. Tai vienintelis trekas visoje Brazilijoje.

Tiesa, įrengdami šią areną brazilai turėjo daug problemų, darbai vėlavo, o baigtas trekas tik prieš pat žaidynes. Tačiau treką S.Krupeckaitė labai gyrė, teigė, kad čia gali kristi ne vienas pasaulio rekordas.

„Aš mažai mačiau, tik patį treką. Vienintelis žodis – įspūdingas. Pakankamai greitas parketas. Jei palyginčiau su Panevėžio treku, skirtumas – didžiulis. Greitas, jaukus, malonus, patogus – nereikia papildomai niekur vairuoti, laikytis. Įvažiuoji kaip į savo namus. Tai džiugina, nes gali maksimaliai susikoncentruoti savo darbui“, – treką gyrė S.Krupeckaitė.

Olimpinėse žaidynėse S.Kruoeckaitė dukart liko prie pat nugalėtojų pakylos (ketvirta ir penkta). Daugeliui tai būtų puikus rezultatas, tačiau dešimt kartų ant nugalėtojų pakylos pasaulio čempionatuose lipusiai S.Krupeckaitei, greičiausiai, norėtųsi daugiau.

Kas trukdo? Jaudulys ir nervai, kurie 33 metų patyrusiai sportininkei dažnai vis dar kiša pagalius į ratus.

„Tai pagrindinė priežastis, kodėl aš labiausiai ir pralošiu. Sprinte ir keirino rungtyse to reiktų kuo mažiau. Kai per sekundės dalelytes reikia priimti teisingus sprendimus, reikalingas šviesus protas, laisvos smegenys.

Linkiu sau atsistoti ir padaryti, ką moku, ką darau jau daug metų. Bet kai atsakomybė didelė, jaudulys, prisikuri sau vilčių. Iš manęs laukia, nori... Taip, ir aš to noriu – gal visi kartu norėkime ir padarykime.

Bet šiandien aš sakau vienaip, rytoj gal jau bus kitaip. Man labai sunku tai valdyti. Aš to vis dar neišmokau ir turbūt jau nebeišmoksiu. Esu atsakingas žmogus, tad prisirenku sau papildomų užduočių, kurios vėliau mane slegia“, – apie didžiausia savo problemą atvirai kalbėjo S.Krupeckaitė.

Aš to vis dar neišmokau ir turbūt jau nebeišmoksiu. Esu atsakingas žmogus, tad prisirenku sau papildomų užduočių, kurios vėliau mane slegia

Ties susitvarkymu su jauduliu dviratininkė dirba tiek pati, yra kreipusis ir į sporto psichologus. Tačiau, kaip pati sako, atėjus startui visa teorija virsta niekais.

„Gali skaityti psichologines knygas, žinoti patarimus, bet atėjus faktui – viską pamiršti. Tai turbūt žino visi sportininkai, kai nieko su savimi negali padaryti. Jaudulio būna visokio – vieni nori miegoti, kiti nori šokti, treti atrodo kaip apsirūkę marihuanos.

Būna, kad galvoju – aš dabar norėčiau tik miego ir nieko negaliu sau padaryti. Su tuo kovoju, dirbu, bet dėl jaudulio naktį neišsimiegi, sudegi prieš startą. Visko būna“, – pasakojo geriausia Lietuvos treko dviratininkė.